(Išgirskite garso dokumentiką paspaudę mygtuką PLAY viršuje)

Gabrielė, kaip ir kitos dvi tinklalaidėje kalbančios moterys – Lina ir Daina – juto psichologinės pagalbos poreikį tvarkantis su sunkiais išgyvenimais bei emocijomis. Kad tą pagalbą rastų, jos turėjo įdėti daug pastangų ir daug ko atsisakyti.

Šiame epizode kalbame apie psichologinės pagalbos paieškas – kaip sunku kartais gali būti jos ieškoti ir kiek ta pagalba kainuoja, ne tik finansiškai. Kad galėtų sau leisti terapiją, Gabrielė atsisakė mėgstamų veiklų, Daina išleido santaupas, o Lina – išnuomojo savo namus ir pardavinėjo daiktus.

Gabrielės aplinkoje psichikos sveikatos tema buvo stigmatizuojama, dėl to ji savo poreikį eiti į terapiją slėpė nuo tėvų. Tuo tarpu Daina pati paskatino savo vaikus irgi susirasti psichologus – nors tai nebuvo lengva, nes reikėjo pripažinti pačios padarytas klaidas.

Su psichikos sveikatos problemomis per gyvenimą susiduria bent ketvirtadalis europiečių. Dažniausi psichikos sveikatos sutrikimai Europoje – nerimas ir depresija, Lietuvoje – savižala ir depresiniai sutrikimai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2020 m. psichikos ir elgesio sutrikimus turėjo 11,2 proc. Lietuvos gyventojų, t. y. aštuntadalis populiacijos. Tai tik diagnozuoti atvejai. Dėl vis dar egzistuojančios stigmos, supančios psichikos sveikatą, dalis žmonių nesikreipia į specialistus, tad ir diagnozė jiems nebūna nustatyta. Skaičiuojama, kad Lietuvoje dėl stigmos už psichikos sveikatos sistemos ribų gali būti apie 20 tūkst. vaikų.

Pasak Amerikos psichologijos asociacijos, geriausias gydymas psichikos ir elgesio sutrikimams yra psichoterapija, nes ji veiksmingiausia ilgalaikėje perspektyvoje. Nepaisant to, pagrindinis gydymas Lietuvoje išlieka medikamentinis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 98 proc. visų psichikos ar elgesio sutrikimų gydymo paslaugų sudaro gydymas vaistais.

Lietuvoje psichologinius sunkumus patiriantis žmogus pagalbos gali kreiptis viešajame ir privačiame sektoriuose. Siekiant pagalbos iš valstybinių lėšų, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba iš karto užsiregistruoti pas psichologą savo poliklinikos psichikos sveikatos centre. Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) turintiems asmenims poliklinikos psichologo paslaugos dažniausiai nemokamos, tačiau esant didelėms pacientų eilėms jų skaičius gali būti ribojamas nuo 5 iki 10 konsultacijų vienam žmogui per metus. Norint gauti daugiau konsultacijų, psichikos sveikatos centras gali pasiūlyti už jas susimokėti. Poliklinikoje tokių konsultacijų kaina priklauso nuo specialisto, ją reikėtų tikrinti savo poliklinikos psichikos sveikatos centro internetiniame puslapyje.

Dėl vis susidarančių didelių pacientų eilių didžiuosiuose šalies psichikos sveikatos centruose tokios konsultacijos žmogui dažnai prieinamos kartą per mėnesį arba rečiau, nors sutrikimo atveju efektyviam gydymui jas reikėtų lankyti bent kartą per savaitę.

Psichologinės pagalbos žmogus taip pat gali kreiptis į visuomenės sveikatos biurą savo savivaldybėje. Čia organizuojami emocinės gerovės grupiniai užsiėmimai ir savitarpio paramos grupės.

Psichologines konsultacijas galima gauti ir anonimiškai. Pavyzdžiui, Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centre 14-29 metų asmenys gali gauti iki 10 anoniminių konsultacijų.

Norėdamas išsitirti dėl diagnozės žmogus turi užsiregistruoti pas psichiatrą. Turintys privalomąjį sveikatos draudimą tai gali padaryti nemokamai bet kuriame psichikos sveikatos centre. Psichiatras nustato diagnozę ir paskiria tinkamą gydymą: vaistus, psichologines konsultacijas, specializuotas, nemokamas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, taip pat gali skirti psichoterapiją. Paciento ligos diagnozė yra konfidenciali – sistemoje ją gali matyti tik asmens gydytojai. Viešojoje erdvėje vyrauja mitas, kad žmogaus psichinę diagnozę gali matyti ir jį samdantis darbdavys, bet tai nėra tiesa. Tačiau tam tikros diagnozės turi teisinius apribojimus – pavyzdžiui, vairuoti, įsivaikinti, įsigyti ginklą, užimti statutines pareigas, būti kariu.

Daugiau informacijos apie pagalbą susiduriant su psichikos sunkumais galima rasti nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje „Pagalba sau“. Čia taip pat pateikiama informacija apie psichikos sutrikimus, kaip padėti savo artimiesiems, susiduriantiems su psichikos sunkumais, ir kt.

Privačiame sektoriuje pagalba dažnai prieinama greičiau, tačiau brangiau. Viena psichologo konsultacija, priklausomai nuo specialisto, gali kainuoti apie 40-60 eurų. Tačiau pas kai kuriuos specialistus laukti eilėse gali tekti ir kelis mėnesius ar net metus. Dėl to privati pagalba daliai žmonių neprieinama.

Minimalią algą gaunančiam žmogui Lietuvoje reikia dirbti mažiausiai 10 valandų, kad galėtų susimokėti už privačią vienos valandos psichologo ar terapeuto konsultaciją. Norint privačiai konsultacijai apsilankyti pas psichiatrą, reiktų padirbėti bent 20 valandų.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2021 m. Lietuva skyrė mažiau lėšų psichikos sveikatai nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkis. EBPO skaičiavimu, Lietuvoje kasmet prarandame 2,6 proc. BVP dėl prastos psichikos sveikatos. Šių metų valstybės biudžete sveikatos apsaugai skirta daugiau nei 3 mlrd. eurų, tačiau psichikos sveikatai, anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, iš jų skirta mažiau nei 3 proc., o du trečdaliai jų skiriami stacionariam gydymui. Likęs trečdalis – pirminei ir ambulatorinei psichikos sveikatos priežiūrai.

Be pirminės priežiūros daugiau nei 50 proc. visų specializuotų paslaugų Lietuvoje žmonėms, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų, sudaro stacionarinės paslaugos – jas gaudamas pacientas gulasi į ligoninę arba dalį dienos praleidžia joje, bet grįžta nakvoti namie. Nors Lietuvoje aukštas gydymo ligoninėse skaičius, aukštas ir pakartotinis hospitalizacijų kiekis – 2019 m. duomenimis, trečdalis hospitalizuotų žmonių su psichikos ir elgesio sutrikimais po 12 mėn. buvo hospitalizuoti pakartotinai. Tai kelia klausimų dėl hospitalizacijos veiksmingumo.

Šiemet sveikatos apsaugos ministerija planuoja pradėti reformą, kuria sieks pagerinti dabartinę psichikos sveikatos situaciją šalyje. Iki 2030 m. planuojama sumažinti pakartotinių hospitalizacijų kiekį trečdaliu, savižudybių rodiklius – 40 proc. – ir išplėsti ambulatorinių paslaugų prieinamumą.

Jei šiuo metu jaučiate, kad jums ar jūsų artimiems žmonėm reikėtų psichologinės pagalbos, ją rasti galite čia: PAGALBA SAU.

Psichologinės pagalbos telefonai:

Vaikų linija
116 111
I-VII
11.00-23.00
www.vaikulinija.lt

Jaunimo linija
8 800 28888
I-VII
00.00-24.00
www.jaunimolinija.lt

Pagalbos moterims linija
8 800 66366
I-VII
00.00-24.00
www.pagalbosmoterimslinija.lt

Pagalbos linija vyrams „Nelik vienas“
I-VII
18.00-21.00
www.nelikvienas.lt

Sidabrinė linija
8 800 80020
I-V
8.00-17.00
www.sidabrinelinija.lt

Vilties linija
116 123
I-VII
00.00-24.00
www.viltieslinija.lt

Psichologinė pagalba LGBTQ+ žmonėms ir jų artimiesiems „išgir̃stì“
www.isgirsti.lt

Savižudybių prevencija „TuEsi“
www.tuesi.lt

Krizių įveikimo centras
www.krizesiveikimas.lt