„Kelio atgal nėra.“ Pokalbiai su baltarusiais Vilniuje

0:00:00

Epizodo vedėjai ir redaktoriai: Karolis Vyšniauskas, Indrė Kiršaitė

Fotografai: Severina Venckutė, Artūras Morozovas

2020 10 06

Baltarusija \ Tapatybė \ Aktyvizmas \ Migracija

Apie Baltarusijoje vykstančius protestus Lietuvoje dažniau kalba lietuviai, o ne patys baltarusiai. NARA tinklalaidės epizodui susitikome su Vilniuje gyvenančiais baltarusiais, norėdami išgirsti, koks jų santykis su šiais istoriniais įvykiais.

Pirmai epizodo daliai nuvykome į Svetlanos Tichanovskajos gimtadienio šventę Vilniuje, į kurią susirinko Lietuvoje gyvenantys baltarusiai, tikėdamiesi, kad į šventę atvyks ir ji pati.

Rugsėjo 11 diena, Svetlanos Tichanovskajos gimtadienio šventė Vilniuje. ©Artūras Morozovas

Susirinkusiųjų lūkesčiai išsipildė – Svetlana Tichanovskaja į renginį atvyko. Tai buvo pirmasis Baltarusijos opozicijos lyderės susitikimas su visuomene po persikėlimo tęsti savo veiklos į Vilnių. ©Artūras Morozovas

„Jos atvykimas čia man buvo didžiulė staigmena, tai suteikia motyvacijos ir tikėjimo“, – sako Vitalijus, kuris į Vilnių persikėlė gyventi iš Gomelio. ©Artūras Morozovas

Renginyje grojo didžėjus Wladislawas Sokolowskis, kuris kartu su kolega Aliaksandro Lukašenkos režimui lojalių valdžios pareigūnų šventėje užgrojo dainą „Peremen“ ir buvo areštuotas. ©Artūras Morozovas

Pasveikinti Svetlanos Tichanovskajos atvyko ir poetas Tomas Venclova, kuris gimtadienį švenčia tą pačią dieną – rugsėjo 11-ąją. ©Artūras Morozovas

Tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje gyvenanti Viktorija pasidarė selfį su Svetlana Tichanovskaja, kuriuo labai džiaugėsi. Asmeninio archyvo nuotrauka

Antroje epizodo dalyje skamba dviejų Vilniuje gyvenančių baltarusių istorijos.

„Gąsdinimas yra neveiksminga taktika, žmonės niekada to nepamirš. Tai jau nesustos“, – apie protestus Baltarusijoje sako Tomas Valkauskas, Europos humanitarinio universiteto studentas. Minske vykstančiuose šimtatūkstantiniuose protestuose dalyvauja tiek jo šeima, tiek draugai, keli jų buvo areštuoti ir kankinami. Norėdamas palaikyti juos, Tomas aktyviai dalyvauja demonstracijose Vilniuje.

Būdamas 16 metų iš Minsko į Vilnių atvykęs gyventi lietuviškų šaknų turintis baltarusis Tomas Valkauskas. ©Artūras Morozovas

12 metų Vilniuje gyvenanti Margarita Knysh Baltarusijos procesus stebi per savo mamos ir draugų akis. „Kartais galvoju, kad tai ne mano revoliucija”, – sako reklamos srityje dirbanti pašnekovė. „Aš nejaučiu to, ką jaučia mano draugai. Aš einu į darbą, geriu kavą, einu į vakarėlius. Čia jaučiuosi saugiai, o mano mama ir draugai – ne.“

Rinkimų dieną baltarusė Margarita Knysh pralaukė 6 valandas, kad galėtų balsuoti prieš Lukašenką, bet nesulaukė eilės iki urnų užsidarymo. Ji, kaip ir daugelis kitų baltarusių Vilniuje, liko savo balso neatidavusi. Anot Margaritos, rinkimų procesas tyčia buvo lėtinamas. ©Severina Venckutė

Tomas ir Margarita užaugo Aliaksandrui Lukašenkai būnant vieninteliu Baltarusijos prezidentu. Jie abu tiki, kad jo režimui atėjo galas – bet darbo dar liko daug. Kaip prisidėti prie pokyčių nebūnant Baltarusijoje?

Demonstracijos prie Baltarusijos ambasados Lietuvoje vyksta kiekvieną dieną nuo protestų pradžios. Tomas prie jų prisijungia kelis kartus per savaitę. ©Artūras Morozovas

Baltarusija \ Tapatybė \ Aktyvizmas \ Migracija

Studijiniai balso įrašai atlikti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje ir Start FM radijo studijoje.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.

Susiję