Po savaitės, per Heloviną, jie susibūrė pasivažinėti po Vilnių, „Trump 2020“ vėliavas iškėlę greta trispalvės. Niekas jiems nepasakė, kad jų ekonomiški „Volvo“ pagaminti socialdemokratinėje Švedijoje, kur valstybė apmoka sveikatos draudimą. Vienas organizatorių rašė, kad „jų paskaičiavimu, susirinko ~50 mašinų kolona“ – tai, išvertus iš viešųjų ryšių kalbos, reiškia, kad automobilių buvo mažiau. Feisbuko renginyje, kaip dalyvausiantys, pasižymėjo 42 žmonės.

Abu susibūrimai buvo pavadinti „Lietuva palaiko Trampą“. Tą patį, tokia pat gramatika skelbė plakatas, kuriuo nešini mitinguotojai nusifotografavo prieš Gedimino bokšto akciją. Niekas jiems nepasakė, kad Tramp anglų kalboje yra „kekšės“ ir „valkatos“ sinonimai. Demonstracijos fotografijoje buvo trylika žmonių, įskaičiuojant nepilnametę mergaitę.

Lithuania supports TRUMP 2020 @realDonaldTrump pic.twitter.com/Mi73ptRoWx

— versus QE (@versusQE) October 27, 2020

Daugiau jų ir negalėjo būti. Nes Lietuva Trumpo nepalaiko. „Spinter tyrimai“ vasarį paskelbė reprezentatyvią visų Lietuvos gyventojų apklausą, kurioje buvo pateiktas klausimas: „Šiemet baigiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencija, kaip vertinate jo veiklą?“. Veiklą teigiamai įvertino 5,9 proc. respondentų. Neigiamai ir labiau neigiamai nei teigiamai Trumpą įvertino 58,5 proc. apklausos dalyvių.

Lapkričio 3-iąją paskelbta „Vilmorus“ apklausa papildė, kad trečdalis respondentų (32,5 proc.) palankesniu prezidentu Lietuvai mato Joe Bideną. Trumpą geresniu Lietuvos atžvilgiu laiko beveik dvigubai mažiau – 18,1 proc.

Yra dešimtys priežasčių, kodėl lietuviai ar bet kurie kiti žmonės Trumpą mato kaip atstumiantį personažą. Jis gavo turtą ne jį sąžiningai užsidirbęs, o paveldėjęs. Jis išvengė tarnybos kariuomenėje ir menkino tuos, kurie ten buvo. Jo migracijos politika prie JAV ir Meksikos sienos šiuo metu yra atskyrusi virš 500 vaikų, kurie nežino, kur jų tėvai. Trumpui pateikti 26 kaltinimai seksualiniu priekabiavimu. Per metus jis sumokėjo vos 750 dolerių pelno mokesčio, rasdamas skylių JAV mokesčių sistemoje. Ir taip toliau.

Spėčiau, kad didesnės dalies lietuvių akyse Trumpas matomas kaip išlepęs turtingas žmogus, su kuriuo negali tapatintis, nes jis nieko nesupras apie tavo gyvenimą.

Tuomet ar verta nerimauti dėl to, kad kelios dešimtys žmonių Vilniuje nori išreikšti jam palaikymą? Tai jų teisė. Panašiai kaip susibūrusių studentų ir aktyvistų teisė buvo surengti tūkstantinę „Black Lives Matter“ (BLM) eiseną nuo Katedros – paradoksalu, kad tada dabartiniai mitinguotojai kvietė BLM eisenos dalyvius rūpintis Lietuvos problemomis.

Globaliame pasaulyje politika yra globali, net naujieji Lietuvos nacionalistai yra globalūs ir prakutę rašyti angliškai. Tai, apie ką kalba JAV, kalba ir Lietuva. Kur problema?

Problema, kad Lietuvos trampistai nėra sąžiningi. Jiems negana tiesiog išreikšti nuomonę. Jie nori žaisti karą. Ir nedeklaruoja, iš ko šį žaidimą finansuoja.

Vis prisimenu incidentą BLM eitynėse, kai protesto dalyvis nepilnametis krepšininkas Klaidas buvo apkaltintas sumušęs vieną iš kontraprotestuotojų, stovėjusių su Trumpą palaikančiu plakatu.

„Nežinau, kiek buvo smūgių. Pargriuvau ant žemės“, – ultradešiniųjų tinklalapiui „ProPatria“ komentavo neva sumuštas Kęstutis Tamašauskas. Jis skelbė, kad buvo išvežtas į ligoninę, nors vėliau policija patvirtino, kad jį išvežė tik tam, kad atliktų koronaviruso testą. Situaciją matę liudininkai teigė, kad Tamašauskas pargriuvo pats, vaidindamas it futbolo varžybose. Policija siūlė jam taikiai atsitraukti, bet Tamašauskas iškėlė bylą. Klaido fotografijos paplito internete, jis, mišrios rasės vaikinas, buvo pavadintas „Antifa smogiku“, užsieniečiu, „kurį reikia gerai sudaužyti“, nors jis yra lietuvis, nuo vaikystės dainavęs „Ąžuoliuke“.

Lapkričio pradžioje paklausiau Klaido šeimos apie jo bylos būklę. Pasirodo, spalį byla buvo nutraukta. Vaikinas nekaltas. Tačiau pradėtos kitos bylos – dėl policijos veiksmų prieš jį ir dėl neapykantą Klaido atžvilgiu skleidusių komentarų. Matyt, išsigandę bylų, „ProPatria“ slapčia panaikino vaikino vardą iš savo publikacijos, bet paliko jo fotografiją su prierašu „Išvedamas užpuolikas“.

Priminsiu, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas draudžia „skelbti įtariamojo padarius nusikalstamą veiką asmens duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti jo tapatybę. Jeigu visuomenės interesais būtina paskelbti įtariamojo padarius nusikaltimą pavardę, o vėliau nusikaltimo faktas neįrodomas, žurnalistai privalo nedelsdami informuoti visuomenę apie tai“. „ProPatria“, nedelskit.

Stebint „Lietuva palaiko Trampą“ susibūrimus, apėmė déjà vu – šiuos žmones aš jau mačiau. Jų grupėje vis ta pati lietuvių kalbos mokytoja, iš pradžių apipylusi Lukiškių aikštės „kalvelę“ dažais, vėliau plėšiusi George’o Floydo memorialo plakatus prie JAV ambasados Vilniuje ir vijusi BLM protestuotojus, nešina Vyčio vėliava. Mačiau juos akcijoje „Lietuvių gyvybės svarbios“, į kurią atėjo tik jie patys. Mačiau juos kovojančius už Škirpos ir Noreikos atminimą ir protestuojančius prieš jų akimis šališką LRT.

Aktyviausias informacijos apie „Lietuva palaiko Trampą“ skleidėjas internete buvo tas pats Kęstutis Tamašauskas. Lapkričio 1-ąją, praėjus mažiau nei parai po Helovino automobilių mitingo, jis feisbuke publikavo du profesionaliai sumontuotus vaizdo klipus iš protesto ir taip pat dalinosi fotoreportažu iš jo. „Kada Lietuvoj atsiras toks prezidentas, kaip Trampas?! Kada Lietuvoj žmonių interesai bus pradėti ginti?“ – klausė Kęstutis.

Taip greitai atlikti tokios apimties darbą reikia įgūdžių. Ir honoraro. Tą patį vakarą, automobilių vojažui riedant Vilniumi, kažkas vėl užrašė Trumpo vardą ant Gedimino kalno, šįkart ypač brangia lazerių technika. Kai kalbėjau su Tamašausku interviu „Black Lives Matter“ eitynių epizodui NARA podkastui, jis teigė, kad yra buvęs emigrantas darbininkas, grįžęs į Lietuvą. Jis – jaunas, 30-kelerių metų žmogus. Organizatoriai lig šiol nėra paviešinę savo finansavimo šaltinių, vaizdo klipų ar fotografijų autorių.

Ši kompanija turi ir budinčią viešųjų ryšių mašiną. Trumpą palaikančiuose protestuose dalyvavo vienetai, bet jų darbus čia pat amplifikavo vietiniai šaukliai: visų pirma, su „Nacionaliniu susivienijimu“ į Seimą nesėkmingai kandidatavęs „ProPatria“ redaktorius Vytautas Sinica, dirbantis Seimo nario Eugenijaus Jovaišos padėjėju, kuris iškart feisbuke pasidalino tiek raidėmis ant Gedimino bokšto, tiek automobilių eisena, tiek ir informacija apie Klaido sumušimą, nors pats BLM eisenoje nedalyvavo.

Protrumpiškos medijos burbule – ir konfederatų simboliką atvirai nešiojantis „gynybos apžvalgininku“ save pristatantis, Michellę Obamą „primate“ viešai vadinęs Audrius Bačiulis. Jis Tamašauską ir kompaniją krikštija „dešiniaisiais partizanais“, taip stodamas į vieną mitologinę liniją su kitu turinio kūrėju, Antanu Kandrotu. Šis save vadina „Knygnešiu“, nors realybėje atrodo kaip aktorius, pats netikintis savo vaidmeniu. Jo knygnešystė – ne tik protrumpiški vaizdo įrašai (pavyzdžiui, spalio viduryje paskelbta lietuviškai įgarsinta Trumpo inauguracinė kalba), bet ir COVID-19 bei skiepus kvestionuojantys klipai.

Gauti realios politinės galios ši kompanija neturi šansų. Seno kirpimo nacionalistas Arvydas Juozaitis ir modernus Qanon’inis kandidatas Mindaugas Puidokas prezidento rinkimuose surinko kelis procentus. „Nacionalinis susivienijimas“ Seimo rinkimuose gavo 2,14 proc. balsų ir nė vieno mandato. Viskas, kas jiems lieka – rodyti raumenis internete, užtvindant socialinius tinklus savo turiniu. Vien „Knygnešys“ per keturis mėnesius publikavo 100 vaizdo įrašų „YouTube“, taipogi neviešindamas savo finansavimo šaltinių.

Tikėtis, kad nacionalistai dirba vien iš demokratiškos savanorystės, būtų nekritiška. „OpenDemocracy“ tyrėjai spalio gale paskelbė, jog protrumpiškos krikščioniškos grupės nuo 2007-ųjų Europoje investavo beveik 90 milijonų JAV dolerių, daugiausia skirtų tam, kad būtų kuo daugiau kalbama prieš LGBTQ teises ir prieš teisę į abortą. 2018 m. „15min“ paviešino, kad Lenkijos valdžiai artimas Petro Skargos vardo fondas skyrė per 50 tūkst. eurų Lietuvoje įsikūrusiam Krikščioniškosios kultūros institutui, kurio darbuotojai yra aktyvūs kovotojai prieš LGBTQ bendruomenės teises Lietuvoje, dalis jų rašo į „ProPatria“ ir palaiko Trumpą.

Kai prieš dešimtmetį Algirdas Paleckis, vėliau nuteistas dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo, su savo „frontininkais“ rengdavo menkus mitingus, jis buvo valstybės saugumo akiratyje. Paleckis buvo lengvas taikinys, nes jis tiesmukai proputiniškas. O kova su prokremliška propaganda po Krymo okupacijos buvo esminė tema politikų ir žiniasklaidos darbotvarkėje. Paleckis buvo žemai kabantis vaisius, kuriam nuskinti nereikėjo pastangų.

Paradoksalu, bet atėjus potencialiai protrumpiškai propagandai (tos Maksimiliečio reklamos feisbuke neapsimoka pačios), kovotojai su netikromis naujienomis tyli. Tyčinio visuomenės skaldymo siekimas, neatskleidžiant savo finansavimo šaltinių, yra veikla, kuria verta domėtis saugumo situaciją sekantiems žmonėms. Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas to nedarė, vietoje to pats feisbuke dalinosi ta pačia melaginga žinia, kad BLM proteste Vilniuje neva sumuštas žmogus. Anksčiau Kasčiūnas Seime buvo įkūręs „Donaldo Trumpo draugų grupę“. Kova su potencialia propaganda, kai ši nutaikyta į tavo mylimą kandidatą (ir kai joje galiausiai gali atrasti tą patį Putiną), tampa nebe tokia patraukli.

JAV prezidento rinkimai gali prailgti. Beveik 100 milijonų žmonių balsavo paštu, todėl užtruks, kol balsai bus suskaičiuoti, bus ginčijamasi dėl jų legitimumo, o jei Bidenas laimės, Trumpo stovykla to nepripažins. JAV nuotaikos įkaitusios, vietomis iki pilietinio karo ribos. Gali būti, kad jo purslų matysime ir Lietuvoje.

Užduotis – stoiškai palaukti ir nesileisti būti išprovokuotiems, kaip tai savo pavyzdžiu parodė Klaidas. Ir turėti omenyje, kad 50 automobilių su Trumpo vėliavomis dar nereiškia, kad „Lietuva palaiko“. Du procentai rinkėjų balsų gavęs politinis susivienijimas nėra „nacionalinis“. O konspiracinių teorijų kėlimas į „YouTube“ yra vienas didesnių įžeidimų knygnešių vardo atminimui.