Kiek Lietuvoje nacionalizmas mutavo nuo Dalios Grybauskaitės „Jūs sakote nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu“? Ar Lietuva yra viena retų Europos valstybių, kurioje nacionalizmas neauga, o gal jis čia visada buvo, tik geriau užsimaskavęs? Galų gale, ar nacionalizmas gali būti liberalus ir atviras, ar tai oksimoronas?
Prie Nyla Update epizodų jungiasi filosofas ir politikos apžvalgininkas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos narys Paulius Gritėnas. Kartu diskutuoja Marylando universitero vyr. mokslininkė, Vilniaus politikos analizės instituto tyrėja Eglė Murauskaitė. Podkasto dialogą palaiko žurnalistas Karolis Vyšniauskas.
Pokalbio struktūra:
02:00 Nacionalizmo ištakos ir skirtingi suvokimai
27:00 Nacionalizmo atgimimas Europoje (Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje)
57:50 Nacionalizmas JAV
1:14:50 Nacionalizmas Lietuvoje
Eglė Murauskaitė vietoje nacionalizmo siūlo kalbėti apie traibalizmą (tribalism) – kai „savi“ ir „nesavi“ skirstomi ne pagal naciją, o pagal pažiūras: „Svarbu vadinti daiktus tiksliai. Nacionalinis aspektas šiandien yra plonas apsiaustas, iš esmės nebevaidinantis tokio svarbaus vaidmens.“ ©Mindaugas Drigotas
Paulius Gritėnas: „Vokiečių ar italų nacionalistai supranta, kad komunikacine prasme jiems remtis Hitleriu ar Musoliniu yra pražūtis. Dėl to jie kalba apie naująjį nacionalizmą, naują bangą. Tuo metu Vidurio Europos arba Rytų Europos nacionalistai kaip tik remiasi į istorines asmenybes, nes jų istorija, bent jau jų manymu, nėra diskredituota.“ ©Mindaugas Drigotas
Podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas pokalbio metu studijoje. ©Mindaugas Drigotas
Karolio užrašai ©Mindaugas Drigotas
Paulius Gritėnas: „Ilgą laiką buvo manoma, kad globalizacijos procesas, prasidėjęs po Antrojo pasaulinio karo, internacionalinių organizacijų kūrimasis savaime nugalės nacionalinį interesą. Paradoksas tas, kad nacionalizmas ne tik kad gali veikti globalizmo sąlygomis, bet jis gali puikiausiai vystytis ir pasinaudoti globalizmo teikiamais privalumais.“ ©Mindaugas Drigotas
Eglė Murauskaitė: „Man patinka daug kur cituojama Ian Robertson studija. Patiriant grupės bendrumo jausmą, žmonėms išsiskiria oksitocinas, labai malonūs jausmai. Bet lygiai taip pat oksitocinas didina agresiją prieš ne grupės narius. Pavyzdžiui, vaikams atrodė, kad nuotraukoje tos pačios kaip jų spalvos marškinėlius vilkintys kiti vaikai yra gražesni, su jais labiau norisi dalintis. Tai reikia tik įsivaizduoti, kas įvyksta, kai ant tokio mąstymo užtepi istorinio neteisingumo sluoksnį.“ ©Mindaugas Drigotas
Podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas. ©Mindaugas Drigotas
Paulius Gritėnas, Karolis Vyšniauskas ir Eglė Murauskaitė studijoje. ©Mindaugas Drigotas
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
