Artėjant lapkričio 3-iosios prezidento rinkimams vis garsiau spėliojama, kaip jų baigtis paveiks JAV ir pasaulį. Daugumos apklausų duomenimis ženkliai pirmauja demokratų kandidatas Joe Bidenas. Nacionaliniu mastu jis lyderiavo nuo pat pirmųjų apklausų, skelbtų 2019-ųjų rugsėjį.

Turint omenyje, kad JAV prezidento rinkimų rezultatus lemia ne tiesioginis žmonių balsavimas, bet proporcingai paskirstomi valstijų atstovų balsai, verta paminėti, kad Bidenas pirmauja šešiose iš aštuonių lemiamų valstijų (tai užtikrintų jam 101 atstovų balsą iš 538), o dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas teturi persvarą dviejose – Ajovoje ir Ohajuje (arba 24 lemiamus balsus). Bideno pranašumas prieš Trumpą smarkiai didesnis nei atotrūkis tarp bet kurių ankstesnių kandidatų, tačiau daugiausia tai – protesto balsai reiškiami prieš Trumpą, ne tiek parama paties Bideno dažnai aptakiai neartikuliuotai politikai.

RCP poll leads on this day in history:

2020: Biden +8.0
2016: Clinton +1.5
2012: Obama +1.3
2008: Obama +1.4

I think people generally remember the Obama wins as much easier and more predictable than they were.

— Dave Weigel, Re-Animator (@daveweigel) June 3, 2020

Dvejonės dėl rinkimų baigties

Nepaisant šios statistikos, daugybė amerikiečių – ir ne tik – nerimauja dėl rinkimų baigties, nes yra tikimybė, jog net ir pralaimėjęs rinkimus Trumpas to nepripažintų, o rezultatus kvestionuotų ilguose teisiniuose procesuose, kurie JAV tuo metu reikštų didžiulį politinį nestabilumą. Tiek 2016-aisiais, tiek ir per šių metų debatus, jis atsisakė įsipareigoti priimti rinkimų rezultatus kaip legitimius.

Viena galimų nesutarimų priežasčių – dėl COVID-19 šiuose rinkimuose nepaprastai išaugęs iš anksto balsuojančiųjų paštu skaičius. Tradiciškai paštu balsuoti labiau linkę palaikantieji demokratus. Paštu atkeliavę balsai dažniausiai baigiami suskaičiuoti gerokai po rinkimų nakties, todėl istoriškai jie siejami su vadinamuoju „mėlynuoju postūmiu“ (blue shift, t.y. pro-demokratiškų balsų plūstelėjimu).

Verta pastebėti, kad visuomenės grupės, kurios paprastai balsuoja už demokratus, demografiškai auga ir į politiką įsitraukia sparčiausiai – tai ne baltaodžiai ir jaunimas. Tuo tarpu Trumpas nuosekliai diskredituoja balsavimą paštu kaip nepatikimą (neva būtų lengva prisiųsti netikrų balsavimo biuletenių), taip pat jo prezidentavimo laikotarpiu buvo atšaukta nemažai valstijų įstatymų, teisiškai saugančių rinkėjus, einančius balsuoti, nuo galimo fizinio ir psichologinio smurto. Trumpas taip pat ženkliai sumažino finansavimą pašto tarnybai ir ėmėsi jos reorganizavimo rinkimų metais. Svarbu suvokti ir tai, kad paštu atkeliauja daugiau sugadintų ar netinkamai užpildytų biuletenių – juos tikrinti ir skaičiuoti tikrai resursams imlus procesas, kurio įtaka bendram rezultatui nevienprasmiška.

Taigi, nesunku įsivaizduoti scenarijų, kur rinkimų naktį suskaičiuoti balsavimai tarp kandidatų pasiskirsto apylygiai, ir Trumpas skelbia nepripažinsiąs paštu atsiųstų balsų kaip galimai sukompromituotų.

Visgi svarbu patikslinti, kad dauguma apžvalgininkų net ir tokį pesimistinį valdžios neperleidimo scenarijų piešia iš esmės teisinėje plotmėje – kol kas nėra rimtai svarstančių galimybių, kad Trumpas mėgintų valdžią išlaikyti pasitelkęs fizinės jėgos struktūras, tokias kaip nacionalinė gvardija. Tačiau neatmetamos kitos jėgos panaudojimo galimybės, jei dėl tvyrančio neužtikrintumo rinkimų baigtimi kiltų protestai: gvardiečiai galėtų būti panaudoti malšinti iš tiesų ar tariamai tarp protestuotojų kilusioms riaušėms. Be to, nemenkos gretos paprastų žmonių, turinčių ginklą ir palaikančių Trumpą, galėtų imtis „daryti tvarką“ savarankiškai – prezidentas ne kartą yra tam išreiškęs pritarimą. Todėl nenuostabu, kad tvyro įtampa Trumpo šalininkams baiminantis, kad rinkimų rezultatai bus suklastoti ir teks eiti prezidento ginti ginklu, o demokratams nuogąstaujant, kad gali tekti dar ketverius metus tverti Trumpo valdymą nepaisant balsavimo rezultatų.

Lemiami klausimai: virusas, ekonomika ir vertybės

Prezidentas Trumpas savo perrinkimo platformą „Keep America Great“ grindžia nuosekliu duotų pažadų vykdymu ir ypač pabrėžiamu ekonomikos augimu, žadėdamas tęsti pradėtus darbus. Tuo tarpu Bideno platformą „Unite for a Better Future“ daugelis įsivaizduoja kaip grįžimą prie Obamos vizijos. Tačiau turint omenyje platų spektrą COVID-19 pasekmių JAV ir pasauliui (nuo ekonomikos iki socialinių skilimų), dalis koncepcijų nebebūtų taip paprastai pritaikomos; tiesiog atšaukti Trumpo politikos daugeliu atžvilgių nepakaktų, o kaip konkrečiose situacijose pasielgtų Bidenas, iki galo neaišku. Dauguma apklausų ir vyraujančios visuomenės nuotaikos rodo, kad balsuojantieji renkasi kandidatą pagal tris esminius, ir vienas su kitu nemenkai susijusius, vektorius.

Temos, kurios JAV rinkėjams, dalyvausiantiems 2020 metų rinkimuose, pasirodė esminės. „PEW Research Center“ apklausos duomenys.

Pirmasis – sveikata: kova su COVID-19 viruso padariniais sveikatai bei ekonomikai, asmeninė prezidento patirtis susirgus, ir platesnis požiūris į sveikatos apsaugos sistemą (skiepus, paslaugų prieinamumą ir pan.). Apie du trečdaliai amerikiečių linkę palaikyti mokslininkų (o ne prezidento Trumpo) propaguojamą požiūrį į apsaugos priemones nuo COVID-19. Tai ypač pasijuto Floridoje, kur nemažai vyresnių gyventojų, tradiciškai palaikančių respublikonus, nusisuko nuo Trumpo dėl jo negebėjimo suvaldyti pandemijos padarinių. JAV išlieka viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių šalių pasaulyje, kur virusas nusinešė virš 200,000 gyvybių, o ekonomikai smogė ypač stipriai, įskaitant prarastas darbo vietas. Daugiau nei 80% amerikiečių, kuriems šie klausimai yra prioritetiniai, teigia balsuosiantys už Bideną.

Verta paminėti ir paties prezidento susirgimo atvejį, kuris dar labiau užaštrino viruso klausimą. Atsainiai žiūrėjęs į kaukių dėvėjimą ir kitas apsaugos priemones spalio pradžioje prezidentas ir jo žmona užsikrėtė COVID-19, taip pat daug susirgimų užfiksuota jo artimoje aplinkoje. Informacija apie prezidento būklę buvo nutylima arba netiksli – jam buvo teikiamas papildomas deguonis, naujausi imuninę sistemą stimuliuojantys steroidai, ir keletą dienų jis gydytas prestižinėje ligoninėje, į kurią buvo atskraidintas sraigtasparniu. Tuo tarpu pats Trumpas skubėjo demonstruoti stiprybę, neatsakingai rodydamasis viešumoje kai vis dar galėjo užkrėsti kitus – tuo neabejotinai keldamas pavojų savo apsauginiams ir Baltųjų rūmų darbuotojams – o apie ligą jis kalbėjo kaip lengvai įveiktą menkniekį. Dalis amerikiečių, kuriems bet kokia sveikatos apsauga yra sunkiai finansiškai prieinama, tuo pasipiktino – nors greit išsikapstęs prezidentas susilaukė ir dalies respublikonų simpatijų.

Antrasis esminis klausimas Amerikos rinkėjams – ekonomika. Trumpas pabrėžia savo reformas, kurios, anot jo, stiprina vietinę industriją ir grąžina darbo vietas amerikiečiams: tarifai ES ir prekybos karas su Kinija, griežtas imigracijos ribojimas, gamtosauginių reguliavimų atsisakymas, leidžiantis vystyti anglies ir naftos naudojimą, ir pasitraukimas iš įvairių tarptautinių susitarimų. Beveik 90% Trumpo rėmėjų teigia, kad ekonomika jiems – svarbiausias balsą lemiantis klausimas. Jei prezidentas ir galėjo prisiimti dalį nuopelnų už JAV vystymąsi jo kadencijos pradžioje – nors turint omenyje politikos pokyčių lėtumą vargu ar pelnytai – COVID-19 šioje vietoje sumaišė kortas. Daugybė amerikiečių, praradusių darbus ir negaunančių socialinių išmokų kaltina Trumpą nesuvaldžius ekonominių pandemijos padarinių – tarp jų ir daugmaž trečdalis respublikonų.

Trečiasis aspektas svarbus daugumai balsuojančiųjų iš esmės apima moralines vertybines pozicijas, susijusias su teisingumo bei saugumo pojūčiu. Tai ir klausimai apie imigraciją – ne tik apie teisinį, bet ir moralinį naujo vizų režimo vertinimą, bei etiškumą sąlygų, kuriomis kalinami sulaikyti migrantai be dokumentų ir jų vaikai. Taip pat tai klausimai apie „Black Lives Matter“ judėjimą – atsinaujinančios protestų bangos policijai nederamai elgiantis su afroamerikiečiais ir prezidento pasisakymai, kaskart balansuojantys ant atviro rasizmo ribos (kaip ir jo palaikymas baltųjų supremacistų grupėms), apkarto net ir respublikonams. Tiesa, kilęs kontra-judėjimas „Blue Lives Matter“, kvestionuojantis policininkų saugumą ir darbo sąlygas, taip pat atvėrė nemažai skaudžių istorinių vertybinių debatų apie JAV teisėtvarkos sistemos patikimumą.

Tarp vertybinių klausimų svarbu paminėti ir klimato kaitą: aukščiau minėtos prezidento ekonomikos skatinimo priemonės ir pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo jaunesnį elektoratą privertė sukrusti – nors dauguma „žaliųjų aktyvistų“ buvo Bernie Sanderso (anksčiau atkritusio demokrato) šalininkai, panašu, kad Bideno propaguojamas tarptautinio bendradarbiavimo modelis patrauklus sprendžiant ekologijos klausimus.

JAV ir pasaulis nuo 2021-ųjų

Nenuostabu, kad JAV, kaip ir bet kurios šalies, rinkėjams aktualiausi vidaus politikos klausimai – tuo tarpu apie pozicijas užsienio politikos klausimais aktyviai spėlioja tiek Amerikos sąjungininkai, tiek ir oponentai. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriose svarbiausiose pozicijose Trumpo ir Bideno žingsniai tikėtina skirsis nedaug – nors Bidenas, žinoma, juos pristatytų mandagesniu tonu.

Pirmiausia tai Kinijos klausimas: nesvarbu, kuris kandidatas laimėtų, tiek JAV visuomenė, tiek politinis elitas ir ekspertai palaiko griežtą politiką šio kylančio galios centro atžvilgiu. Vertybiškai JAV vis labiau atsitraukia nuo tarptautinės arenos, o tai leidžia Kinijai plėsti savo politinę ir ekonominę įtaką tiek besivystančiose Afrikos šalyse, tiek Vidurio Rytuose, tiek Europos pietuose. Tikėtina, kad konfrontacija vystysis labiausiai ekonominėje, kibernetinėje ir diplomatinėje terpėje.

Bet kuriuo atveju, tai reikštų mąžtantį dėmesį Rytų Europos saugumo aktualijoms, tradiciškai susijusioms su Rusija. Beje, Lietuvoje galbūt rečiau prisimenama, kad Trumpo prezidentavimo laikotarpiu JAV paskyrė didžiausius resursus atnaujinti ir vystyti branduoliniam arsenalui, nematytus nuo Šaltojo karo laikų, o iš branduolinio nusiginklavimo susitarimų traukėsi – kaip tai paveiks tolesnę konfrontaciją su Kinija bei Rusija galima spėlioti.

Verta susimąstyti ir apie platesnį galios centrų (JAV, Europa, Kinija, Rusija) santykį. Nesutarimai dėl ekonomikos ir saugumo klausimų sistemingai didina atotrūkį tarp JAV ir Europos, ir įvairiose derybose ar sprendžiant krizes tikėtina, jog pamatysime kombinaciją Europa plius Kinija prieš JAV (pavyzdžiui, klimato ar prekybos klausimais). Taigi, Lietuvai metas tikrai rimtai peržiūrėti ir imti aktyviau formuoti savo politiką Kinijos atžvilgiu – tai taps vis aktualiau, kaip bepakryptų įvykiai JAV.

Kalbant apie saugumo ir gynybos klausimus, ypač aktualius Europai ir Lietuvai NATO kontekste, tikėtina, kad JAV vis labiau de-prioritetizuos Europą. Trumpas savo pirmosios kadencijos metu ne kartą grasino NATO vienybei: spaudė sąjungininkus dėl 2% įsipareigojimo, ir, anot jo patarėjo Johno Boltono, rimtai svarstė galimybę pasitraukti iš aljanso. Jį perrinkus, galima tikėtis JAV pajėgų atitraukimo iš Vokietijos ir spaudimo NATO peržiūrėti savo misiją, labiau įsitraukiant antiteroristines operacijas ar kitaip plečiant mandatą.

Tuo tarpu iš Bideno tikimasi ankstyvų ir tvirtų įsipareigojimų NATO kolektyvinei gynybai – tačiau net ir tokiu atveju aljansui vis tiek veikiausiai teks peržiūrėti savo strateginę koncepciją. Gynybos išlaidų dalijimosi klausimas aktualus ne tik JAV: Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš ES, Prancūzija ir Vokietija perėmė ne tik daugiau lyderystės, bet ir ekonominės naštos toje plotmėje, tad NATO formate šios dvi šalys ieško naujo investicijų balanso. Panašiai, NATO institucinės misijos ribos svyruoja ne tik JAV akyse – Europa vis rimčiau imasi svarstyti pasiruošimą galimai JAV-Kinijos konfrontacijai; be to, aštrėjantys konfliktai aljanso viduje tarp Graikijos ir Turkijos taip pat kelia vis daugiau problemų NATO vienybei ir veiklumui.

Verta paminėti ir bendrą tendenciją, kad esminiai politiniai dialogai pamažu keliasi iš tarptautinių institucijų terpės į dvišalius ar daugiašalius susitarimus. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu JAV traukėsi iš daugelio tarptautinių susitarimų ir institucijų, tačiau dvišalė diplomatija su JAV davė nemenkų postūmių – įskaitant Rytų Europos energetinio saugumo klausimus bei Ukrainos derybas.

Iš Bideno tikimasi, kad jis grąžintų JAV prie institucinio derybų stalo – tačiau bent jau Europoje situacija gerokai pasikeitė: Brexit akivaizdoje mažėja Jungtinės Karalystės institucinės įtakos galimybės, taigi tiek JK, tiek ir Prancūzija bei Vokietija vis aktyviau ieško naujų dvišalių ar daugiašalių forumų esminiams saugumo ir socio-ekonominiams klausimams spręsti. Mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva, ši tendencija nenaudinga, nes derantis pavieniui, o ne kaip blokui, jų įtakos svertai mažėja. Tačiau tai stiprus signalas permąstyti savo diplomatijos ir strategijos kryptis, plečiant ir gilinant sąjungininkų gretas už įprastinių ES, NATO, ir panašių formatų ribų.