Išgirskite paspaudę PLAY mygtuką aukščiau arba „Spotify“ grotuve žemiau:

Kai skaitau tą interviu dabar, žavi, kaip viskas tada atrodė paprasta. „Užpraeitą vasarą tranzavome į Rumuniją, vežėmės 100 litų. Pabuvom tris savaites, grįžom su 40 litų. Kartu esame buvę Belgijoje, Ukrainoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, aišku Latvijoje ir Lenkijoje. Užsidirbam grodami gatvėje, gyvename palapinėse arba ieškome nakvynės per couchsurfingą“, – maždaug 2011 metus prisimena Kamilė su Mantu. Jų pirmasis „YouTube“ klipas buvo nufilmuotas požeminėje automobilių aikštelėje Vilniuje, po Vinco Kudirkos paminklu. Jie tada išėjo su gitara ir būgnu į gatvę, o kažkoks praeivis leptelėjo: „Kas čia per durniai“.

„Kamanių šilelis“ grojo pjūklais ir savo pasidarytais instrumentais. Tuometiniai muzikos vadybininkai įvertino, kad maksimali grupės koncerto auditorija yra 200 žmonių.

Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Kamilė tapo inovatyvia teatro režisiere, vienu metu – ir Nacionalinio dramos teatro meno vadove. Mantas tapo publikos mylimu aktoriumi. Jiedu išsiskyrė kaip pora, bet liko kartu kaip muzikinis duetas. Iš tada susikaupusių minčių parašė albumą „9“, kurio dainose „Paleisk mane namo“ ar „Tu pamirši mane“ save atpažino klausytojai, perėję per analogiškas patirtis. „Paleisk mane namo“ šiandien skirtingose platformose perklausyta virš trijų milijonų kartų.

Šiandien Kamanės eina į naujas muzikines teritorijas. Jų naujausia daina „Degantys paukščiai“ inspiruota alternatyvaus R&B, it iš „Free Finga“ albumo, o ankstesnis singlas „ir ramu ir neramu“ flirtuoja su country. Kaip sako jie patys, jiedu vis rašo tą pačią dainą, kurią rašė būdami paaugliai Vilniuje, ieškoję platesnio pasaulio už Vilniaus miegamųjų rajonų ribų. Mantas jį rado metęs mokyklą ir ištranzavęs keliauti po pasaulį (pasiekė Amsterdamą). „Aš norėjau groti ir keliauti. Toks buvo mano širdies šauksmas. Kol kas tai ir darau, ir esu labai dėkingas“, – sako jis. Kamilė savą pabėgimą rado dainuodama liaudies muzikos ansamblyje ir rašydama gotišką poeziją apie mirtį.

Kaip sako Kamilė, ji jau tada, būdama paaugle, suprato tai, apie ką dainuoja ir dabar. Pasikartojanti jos tekstų tema yra pabaigos. „Aš suprantu, kad mes irgi ir pasensim, ir kad pasibaigs šitas gyvenimas, ir kad kažkada pabaiga bus ir to, kas yra „Kamanių šilelis“. Tai ir jaudina, ir lengvina patį gyvenimo procesą. <...> Nes tai, kad baigsis, tai nereiškia, kad bus pabaiga. Ir man atrodo, kad čia yra ta viena daina, kurią mes nuolat rašom. Kad „nemirsiu“.“

Interviu su Mantu ir Kamile įrašytas Manto namuose Vilniuje, sausio 21 d. Išgirskite jį visą.