Katros pradžioje gyvena Zina. Ji gimė Benkių kaime, Baltarusijoje. Būdama aštuoniolikos šokiuose ji susipažino su savo vyru. „Ech! Nenorėjau tuoktis. Eik! Eik. Išėjau. O dar į tokį mišką. – sako Zina. – Visos iš Baltarusijos čia atsikraustė. Kiek jų dar buvo, bet visos mirė“.

Galia gyveno už trijų kilometrų nuo Zinos, Motylių kaime. Jos antras vyras taip pat buvo iš Katros. Ji sako, kad jai nebuvo sunku persikelti čia. „Nes visi čia gyvenantys žmonės kalbėjo baltarusiškai. Visi vienas kitą pažinojom, – sako Galia. – Jaunimas ateidavo pas mus į šokius“.

Katra – lyg pusiasalis, nes iš vienos pusės Baltarusija, iš kitos – pelkėtasis Čepkelių raistas, kuris nėra aptvertas koncertina. Todėl nuo 2021 m. Varėnos savivaldybė yra vienas populiariausių nereguliarios migracijos kelių iš Baltarusijos į Lietuvą.

Kartą Zina savo namų kieme pamatė ant suoliuko sėdintį migrantą. „Sakau: „Sveiki“. Ir jis man galva linktelėjo. Klausiu, ko reikia? Ko jūs čia sėdite? „Valgyt“. Ir vandens. „Atsigerti“. Nuėjau prie šulinio ir atnešiau jam vandens. Tada grįžau namo, papjausčiau dešrytės ir duonos, ir atnešiau jam“, – pasakoja ji. Pavalgęs migrantas išėjo.

Tą patį vakarą pas Ziną atėjo dar vienas migrantas. Ji jį taip pat pamaitino ir pagirdė. Buvo jau vakaras, jis prigulė miegoti ant suoliuko. Atvažiavo Zinos sūnus ir iškvietė pasieniečius.

Per ketverius metus neteisėtai kirsdami sieną su Baltarusija, į Lietuvą buvo įleisti beveik 4,7 tūkst. migrantų. Tai sudarytų 2 proc. visų užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, tačiau dauguma jų jau paliko Lietuvą ir išvyko gyventi į Vakarų Europos valstybes.

Lietuva vykdo apgręžimo politiką, prieštaraujančią tarptautinei teisei. Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad per ketverius metus įvykdė beveik 25 tūkst. apgręžimų. „Amnesty International“ praneša užfiksavusi atvejų, kai Lietuvos pasieniečiai apgręžimų metu prieš migrantus naudojo tazerius, mušė lazdomis, atėmė jų pinigus ir telefonus, žiemą vertė kirsti sieną atgal per upę.

Reindžeris Tadas Valentukevičius Čepkelių raistą apibūdina kaip pavojingą vietą migrantams kirsti sieną: „Yra visokių klampių vietų. Jei nueisi ne ten, pasiklysi, gali ir nepareiti.“

Rugpjūčio pabaigoje iš „Sienos Grupės“ sužinome, kad už 20 kilometrų nuo Katros, Marcinkonių kaime, blaškosi keli iraniečiai migrantai, atsiskyrę nuo didesnės grupės. Jie išsekę ir nebegali paeiti, todėl savanoriai iškvietė greitąją, kuri išvežė du migrantus į ligoninę.

„Bet tada kiti žmonės nenustojo mums rašyti, sakydami, kad yra dar kita lokacija labai netoli tų dviejų žmonių, kad joje yra trečias žmogus, kuris buvo paliktas vienas“, – sako Mantautas Šulskus iš „Sienos Grupės“. Dar po kelių dienų išgirdome apie Marcinkonių kaime rastą kūną. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, policija įtaria, kad kūnas – to paties iraniečio migranto.

Iš policijos sužinome, kad tai ne vienintelė panaši mirtis šiemet. Balandį Katros upėje, kuri teka siena su Baltarusija, buvo rasti trys kūnai – vienas Lietuvos teritorijoje, o du – Baltarusijos. „Ir tik po kūno palaidojimo Egipto valstybės institucijos mums atsiuntė raštą, kad tas asmuo yra tikrai jų pilietis ir kad jie patvirtino jo tapatybę“, – teigia Kristina Janulevičienė, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja. Egiptiečio kūnas palaidotas Senosios Varėnos kapinėse, artimieji nori perlaidoti jį savo šalyje.