Dalis rinkėjų nustemba sužinoję, kad net ir ištarus TAIP siūlomam Konstitucijos pakeitimui, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai vis tiek nepretenduotų į dvigubą pilietybę – kaip ir tie lietuviai, kurie norėtų gauti papildomą Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ar kitos į vakarietišką Lietuvos orientaciją netelpančios šalies pilietybę. Šiame NARA epizode kalbamės su skirtinguose pasaulio kraštuose išsibarsčiusiais lietuviais, siekdami sudėlioti taškus, kad balsuodami gegužės 12-ąją būtume pasiruošę.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos narė Indrė Aleksandravičiūtė.
Šiandien užsienio šalies pilietybę priimantis žmogus turi grąžinti savo lietuvišką pasą. Anot Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos narės Indrės Aleksandravičiūtės, taip Lietuva kenkia pati sau. „Jeigu mes atskirsime tokius pačius žmones kaip ir mes nuo savęs, mes galime labai daug prarasti.“
Prancūzė Marielle Vitureau 20 metų gyvena Lietuvoje, kalba lietuviškai ir pasakoja Lietuvos istorijas Prancūzijos nacionaliniam radijui. Tačiau net ir pilietybės išsaugojimo referendumui laimėjus, ji negalėtų gauti dvigubos pilietybės – konstitucijos pakeitimai galiotų tik Lietuvos pasą turintiems žmonėms, bet ne Lietuvą namais pasirinkusiems užsienio gyventojams.
Buvęs konstitucinio teismo teisėjas, prof. Egidijus Šileikis primena, kad ir 92-ųjų metų Konstitucija, įtvirtinusi dabartinį „viengubos“ pilietybės modelį, buvo priimta greitai, visuomenei didesnį dėmesį sutelkus Seimo rinkimams, o ne Konstitucijos tekstui
Su „Facebook“ duomenų sistemomis dirbantis Domas Mituzas norėtų įgyti JAV pilietybę, nes jau šešerius metus gyvena Kalifornijoje, o balsuoti negali. Tačiau dėl to nenorėtų prarasti Lietuvos pilietybės, nes laiko savo lietuviu. „Mano identitetas nėra net „Amerikos lietuvis“ – aš esu Lietuvos lietuvis, gyvenantis Amerikoje. Neišvažiuoti ten, kur buvo mano profesinis pašaukimas, būtų buvę nei patriotiška, nei išmintinga. Bet girdėti, kad taip aš išsižadėjau savo Tėvynės, yra skaudu.“
Dabartinis Konstitucijos 12 straipsnis:
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Siūlomas pakeitimas:
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka ES, NATO ir OECD valstybės. Iš viso – 42 skirtingos valstybės. Likusios 153 pasaulio valstybės į pilietybės išsaugojimo referendumo pakeitimus nepatenka.
Šiuo metu oficialiais duomenimis dvigubą pilietybę turi 25 500 lietuvių. Pavyzdžiui, tai yra žmonės, sovietmečiu išvykę į užsienį, o tada Lietuvai atgavus nepriklausomybę, gavę ir nepriklausomos Lietuvos pasą. Pernai, migracijos departamento duomenimis, Lietuva prarado beveik 1,000 žmonių, nes šie priėmė kitos šalies pilietybę ir turėjo atsisakyti lietuviško paso.
Prof. Egidijus Šileikis prie savo pasakojimo podkaste prideda papildomą komentarą.
„Jei įrašas turi kokią nors archyvams būdingą laikmeną-segtuvą, tai ant jos (jo) „viršaus“ ar „nugarėlės“ reikėtų papildomai užrašyti šias tris mano įžvalgas:
-
Nėra ir negali būti vieno idealiai objektyvaus ir juridiškai teisingo pilietybės problematikos sprendimo.
-
Visad bus referendumu (net jo paskelbimu) nusivylusių ir patenkintų asmenų (šalininkų reformatorių ir priešininkų-oponentų).
-
Vieniems besąlygiškai svarbiau, kad tam tikros užsienio valstybės neįgytų papildomų galimybių kištis į Lietuvos vidaus reikalus, kitiems besąlygiškai svarbiau, kad ES ir laisvo asmenų judėjimo kontekste per keletą dešimtmečių tragiškai nesumažėtų piliečių skaičius (iki 2,5 ar net 2 mln.) ir nebūtų nutrauktas politinis teisinis pilietybės ryšys su tais emigravusiais piliečiais, kuriuos emigruoti ir integruotis kitose ES valstybėse (taip pat balsuoti už populistus ir radikalus) verčia akivaizdus skurdas (minimalus darbo užmokestis, senatvės pensija ar jai prilygstanti socialinė parama, neužtikrinanti „oraus egzistencinio minimumo“) įvairiuose Lietuvos regionuose.
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
