Tai yra antrasis interviu iš ciklo „Nauja scena“, kuriuo tiriame pokyčius lietuviškoje muzikoje. Išgirskite Julijos Stankevičiūtės pokalbį su Daina Dieva paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės podkastų programėlėse žemiau. Pirmąjį ciklo interviu su prodiuseriu ir kompozitoriumi Snorre Bergerud išgirskite čia.
Dainos Dievos muzika yra konfrontacija, kviečianti pamatyti ne tik tai, ką darome pasauliui, bet ir ką darome sau. Kai vis labiau pavargstame kalbėti apie klimato krizę, ji randa būdų suteikti jai naują garsinę formą. Jos muzika tyrinėja kaip mus veikia garsas, o gal netgi svarbiau – kaip mes naikiname tylą. Kaip paukščio lizde girdime greitkeliu lekiančius automobilius ir kaip nebemokame egzistuoti be triukšmo. Tai muzika, atsiradusi iš gilaus rūpesčio. Ji kviečia klausyti ir iš tiesų išgirsti.
Daina Pupkevičiūtė, sceniniu vardu Daina Dieva, Lietuvos muzikos pogrindžio scenoje veikia nuo 2009-ųjų kai išleido albumą „Nakčia“. Nuo tada ji grojo festivaliuose „Wroclaw Industrial“ (PL), „Skanu Mezs“ (LV), „Zemlika Festival“ (LV), „Mėnuo Juodaragis“ (LT), „Tundra“ (LT), „Kupolės“ (LT), „Music in Touch“ (Sardinia/IT), „Technē“ (LT). Jos kompozicijos yra mišinys tarp industrinės, dark-ambient, post-folk muzikos.
„Turiu imtis priemonių, kad galėčiau gyventi su nerimu. Garsas labai dažnai būna ta priemonė“
Industrinė muzika pasižymi šiurkščiais, mechaniniais skambesiais, iškraipytų vokalų naudojimu, sintezatoriaus skambesiu ir elektroniniu ritmu. Dainos muziką priskirčiau post-industrial žanrui, kuris atveria duris įvairesnėms harmonijoms, vokalams, žanrų susikirtimui ir integracijai, palieka daugiau vietos švelnumui ir skatina inovatorišką garso kūrimo procesą. Dėl to šis žanras dažnai siejamas su performanso menu – jis tampa visa apimančia patirtimi.
![„Industrinė kultūra man pasidarė [apie] tai, kaip mes galvojam apie savo vietą tokioj miestinėj erdvėj, kokioj šiuo metu randamės. Tai miestinė erdvė, kuri, Vilniaus atveju, nebepalieka erdvės. Nebėra vietų paraštėms bujoti, žydėti, plėstis. Viskas yra gana instucionalizuota“, – Daina Dieva ©Julija Stankevičiūtė](https://nara.lt/content/3_articles-lt/5_daina-dieva/dsc_0082.jpg "„Industrinė kultūra man pasidarė [apie] tai, kaip mes galvojam apie savo vietą tokioj miestinėj erdvėj, kokioj šiuo metu randamės. Tai miestinė erdvė, kuri, Vilniaus atveju, nebepalieka erdvės. Nebėra vietų paraštėms bujoti, žydėti, plėstis. Viskas yra gana instucionalizuota“, – Daina Dieva ©Julija Stankevičiūtė")
Kai pirmą kartą susitikau su Daina Kauno menininkų namuose – ji kuruoja industrinės kultūros programą „Matters“ – ji supažindino mane su noise muzika iš skirtingų pasaulio vietų. Dabar su Daina kalbuosi Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje, kur gilinamės į jos pačios industrinę muziką, kviečiančią sugrįžti į gamtą.
„Klausymo kultūra yra, kaip turbūt daugelis dalykų, labai skubota. Tarsi viskas apibrėžiama suvartoto produkto kiekiu, o ne išgirsto kūrinio gelme“
Visą Dainos Dievos diskografiją išgirskite jos „Bandcamp“ profilyje (jos muzikos nėra „Spotify“).
Industrinės muzikos erdvėse Daina Dieva dažnai yra viena nedaugelio moterų kūrėjų. Pokalbio pabaigoje paprašiau dainos pasidalinti kitų moterų kūrėjų ir moterims draugiškų erdvių rekomendacijomis šiandieninėje Lietuvos industrinėje ir jai artimai scenose. Šis sąrašas, kuris jokiu būdu nėra baigtinis, gali veikti kaip nuoroda tolesniam pažinimui:
– Exoternal
– Augustė Vickūnaitė
– Davai Bėgam
– Dovilė Dobravolskaitė
– Monika Poderytė
– Marija Rasa Kudabaitė
– Studium P erdvė
– Isla to Isla vakarėliai ir leidiniai
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
