Šio epizodo pašnekovės: aplinkosaugos specialistė iš Baltijos aplinkos forumo Eglė Vičiuvienė, gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė ir judėjimo prieš klimato krizę „Fridays For Future Lietuva“ narė Viltė Zaveckaitė.
Išgirskite interviu paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės podkastų programėlėse:
Įsikūrę prieš 10 metų, „Tušti narvai“ rūpinasi gyvūnų apsauga Lietuvoje. Vienas iš paskutinių pasiektų rezultatų – pernai Seime priimtas įstatymas, draudžiantis kailinių žvėrelių fermas Lietuvoje.
„Nuo to, kai įstatymo projektas buvo užregistruotas ir pateiktas Seime, iki tol, kol jis buvo priimtas, praėjo beveik dveji metai. Pati sunkiausia ir ilgiausiai trukus stadija buvo Žemės ūkio ministerijos ruošta išvada. <...> Keturios valstybės spėjo uždraust kailių fermas, pas mus spėjo atsidaryti dar kelios naujos kailių fermos, kol biurokratai rašė keturis puslapius ir juos taisė. Tai buvo procesas, kai tu pamatai, kaip šiaip labai mažas, nereikšmingas, mokesčių beveik nesumokantis verslas sugeba šokdinti visą valstybės aparatą“, – sako „Tušti narvai“ įkūrėja ir vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
„Fridays for Future Lietuva“ yra pasaulinio jaunimo judėjimo, 2018 metais įkvėpto Gretos Thunberg, dalis. Jų aktyvistus Lietuvoje galima sutikti per protestus, raginančius imtis skubių veiksmų kovai su klimato krize. Kalbėdama apie aplinkosauginių klausimų vietą rinkimų debatuose, „Fridays for Future Lietuva“ narė Viltė Zaveckaitė pastebi, kad „kartais reikia patiems nueiti į debatus ir užduoti klausimą, nes žinai, kad jis bus nepaliestas“.
„Formuojant klimato kaitos švelninimo priemones dažnai užmirštama atsižvelgti į socialinį aspektą. Kai užmirštama ir šie dalykai paliekami užnugaryje, tai gąsdina visuomenę. Tarkim, kalbant apie kailių fermų draudimą – jeigu mes kalbam tik apie draudimą, bet nekalbam apie darbuotojų perkvalifikavimo galimybes, tai gali gąsdint. Šie dalykai yra labai susiję ir jeigu mes akcentuojam tik vieną, tai tuomet politikai gali pataikauti visuomenei, vengdami spręsti aplinkosauginius dalykus, nes bijos sukiršinti visuomenę ir netekti rinkėjų“, – sako Viltė.
Baltijos aplinkos forumas – daugiau nei 20 metų veikianti nevyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi gamtosauga. Eglė Vičiuvienė, aplinkosaugos specialistė iš šios organizacijos, teigia, kad viešojoje erdvėje aplinkosauginiai klausimai nėra populiarūs, jiems trūksta dėmesio. Šiemet kartu su Aplinkosaugos koalicija jie atliko partijų programų analizę aplinkosaugos klausimu.
Eglė Vičiuvienė pastebi, kad aplinkosauginiai klausimai dažnai poliarizuoja visuomenę: „Turėjome visai neseniai ūkininkų protestą, kai jie kultūringai atvažiavo į Vilnių ir išreiškė savo nuomonę. Tačiau taip pat buvo matomas ir akivaizdus politikų pataikavimas, ėjimas lengvu keliu ne ieškoti ilgalaikių sprendinių, kurie padėtų spręsti problemas, bet kaip greičiau nuraminti tam tikrą visuomenės grupę, kad jie nekeltų daugiau sujudimų. Susidaro įspūdis, kad aplinkosauginiai klausimai yra nepopuliarūs. Jie yra sudėtingi.“
Su pašnekovėmis kalbasi NARA redaktorė Indrė Kiršaitė. Išgirskite visą pokalbį NARA tinklalaidėje.
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai: