(Norėdami išgirsti interviu, spauskite aukščiau esantį mygtuką „Play“)

Prieš metus įrašytame epizode su Olegu kalbėjome jo ofise, kur jis vilkėjo direktoriaus kostiumą ir pasakojo apie kūrybą, veiklos strategijas, vidinius virsmus. Šįkart susitikome Olego šeimos namuose Žirmūnuose, kur jo vaikystės kambaryje ilsėjosi iš Ukrainos neseniai parvežta močiutė Aleftina. Kaimynai gręžė sienas, o aplink siautė šuo Mažylis. 

Gimęs Kyjive, užaugęs Vilniuje, vasaras leisdavęs Rusijoje ir Ukrainoje, Olegas savyje talpina persipynusius visų šių šalių kontekstus. Svetainėje mamai ir močiutei pajungęs televizorių, kad jos galėtų nuolat žiūrėti naujienas, pats Olegas iš rankų nepaleidžia telefono – nuolat seka, kas vyksta Ukrainoje ir koordinuoja ką tik įkurto „Vienas k paramos fondo“ veiklas.

„Visų žmonių pabaiga yra vienoda. Klausimas, kaip mes prie tos pabaigos prieinam? Ar tu priėjęs prie jos gerbsi save, ar ne – ir viskas. Aš supratau, kad jeigu aš dabar to nedarysiu, aš savęs negerbsiu, negalėsiu gyvent“, – dalinasi Olegas.