(Išgirskite pokalbį paspaudę mygtuką PLAY viršuje. Arba žiūrėkite video apačioje.)

Kontrolė – galingas psichologinis įrankis, kuriuo svarbu išmokti išmintingai naudotis. Andriaus manymu, tai reiškia gebėti atskirti tai, ką įmanoma ar verta kontroliuoti, nuo to, ką sveikiau būtų paleisti ir priimti.

Atsakymą stoikų filosofijoje siūlo Epiktetas, įvardinęs tai, ką, pasak jo, žmogus gali visiškai kontroliuoti: savo vertinimus, impulsus, lūkesčius ir veiksmus. Tačiau Andrius mano, kad tai klausimas, reikalaujantis atlikti asmeninę inventorizaciją: pajusti erzinančius veikimo modelius ir reakcijas, o tuomet, nukreipus fokusą į vidų, bandyti suprasti jų šaknis.

„Perdėta kontrolė gali sietis tiek su aukštu nerimu, tiek su asmenybės sutrikimais. Tai gali reikšti gilų nesaugumą gyvenime, kuris remiasi į tokias bazines nuostatas kaip: „šitas pasaulis yra daug labiau pavojingas negu saugus“, „mes nuolatos esame stiprioje grėsmėje išnykti arba prarasti savo artimiausius“ – ir iš dalies tai yra teisybė; „aplinkiniai žmonės yra daug labiau norintys mums blogo negu gero ir jie nuolatos siekia mumis pasinaudoti“, – sako Andrius.

Tačiau bandant kontroliuoti tai, kas neįmanoma, gali kilti dar daugiau įtampos. „Kuo daugiau kamuoliukų bandau būti išmetęs vienu metu ore, tuo sunkiau jais žongliruoti. Viena vertus, kai bandau tai daryti, auga mano virtuoziškumas. Kita vertus – didėja ir įtampa, su kuria gyvenu“, – sako Andrius. „Jei esu žmogus, kuris tikrai prastai žongliruoja kamuoliukais, įtampa tarp mano galimybių ir reikalavimo iš savęs vis auga. Mano idealusis ir realusis „aš“ labai stipriai neatitinka. Tada pradedu gyventi nuolatinėje būsenoje, kai esu savimi nepatenkintas, nepakankamas, ne toks, koks norėčiau būti.“