Suvokti klimato kaitos procesą žmogui sudėtinga dėl daugybės priežasčių: proceso mastelio, neužtikrintumo dėl padarinių („Bet juk pas mus dar nieko nenutiko!“), evoliuciškai išsivysčiusių žmonių mąstymo ypatybių ir daugybės kitų.

Todėl spręsti su klimato krize susijusias problemas yra sudėtingiau nei mums norėtųsi. Siekdami iš esmės pakeisti savo elgesį į labiau aplinkai draugišką, turime žinoti ne tik kodėl tą padaryti svarbu, bet ir su kokiomis kliūtimis susidursime pakeliui.

Mokslo sritis, nagrinėjanti žmonių įsitraukimą į klimato krizės problemų sprendimą, yra aplinkos psichologija.

Palyginti nauja psichologijos sritis šiandien jau yra sukaupusi svarbių įžvalgų. Groningeno (Olandija) ir Mykolo Romerio universitetų doktorantė Audra Balundė yra viena kol kas nedaugelio mokslininkių, ją plėtojančių Lietuvoje. Vasaros pabaigoje ji inicijavo aplinkos psichologų grupę Lietuvos psichologų sąjungoje.

Ji yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovė.

Audra mato paradoksą: Lietuva yra tarp tų Europos valstybių, kuriose gamta suvokiama kaip vertybė, o klimato krizė – kaip rimta problema (į pastarąjį klausimą taip atsako 72% Lietuvos gyventojų. ES vidurkis – 79%. „Eurobarometro“ doumenys). Tačiau šios vertybės ne visada pereina į veiksmus: rūšiavimą, aplinkai draugiškų produktų vartojimą, važinėjimą dviračiu ar viešuoju transportu. Audra tiria, kodėl kartais, net žinodami apie taršių automobilių ar toksiškos buitinės chemijos žalą aplinkai, žmonės pasirenka jų neatsisakyti.

Skristi lėktuvu ar neskristi? Atsisakyti mėsos šeimos vakarienėje, ar visgi „nekelti scenos“? Su Audra aptarėme, kas lemia žmonių pasirinkimus. Tikiu, kad jų įvardijimas gali padėti suskaidyti sudėtingą klimato krizės sprendimų procesą į mažesnes daleles ir priartinti jį prie mūsų kasdienių pasirinkimų.

Supratę, kokiais būdais savo pasirinkimus racionalizuojame, galbūt į savo pačių bei aplinkinių veiksmus galėsime pažvelgti empatiškiau ir su mažiau pykčio. O tuo pačiu ir įgysime daugiau jėgų veikti. Gero klausymo.