Likusieji, jeigu negauna maisto iš užsienio giminaičių, laukia eilėse ištuštėjusiose parduotuvėse. Vietiniai pinigai tapo beveik beverčiai, o ligoninėse trūksta vaistų.

Kaune užaugusi, bet nuo 1950-ųjų Karakase, Venesuelos sostinėje gyvenanti žurnalistė Jūratė Statkutė de Rosales, mato visa tai – bet tiki, kad Venesuelos ateitis šviesi.

Asmeniškai pažinojusi buvusį šalies autoritarinį prezidentą Hugo Chavezą, Rosales yra ištikima opozicionierė. Ji leidžia svarbiausią šalies valdžią kritikuojantį žurnalą „Zeta“.

„Įspūdis, kad antrą kartą žiūriu tą patį filmą“, – sako 89-erių mokslininkė, kuriai dėl jos išsakytų žodžių nebeleidžiama išvažiuoti iš šalies. „Filmas“, kurį ji mini – Lietuvos išsilaisvinimo iš Sovietų sąjungos.

Rosales deda viltis į naujai iškilusį, JAV, Vakarų Europos ir daugumos Lotynų Amerikos šalių palaikymą turintį nacionalinės asamblėjos lyderį Juaną Guaido ir netiki kritikų teorija, kad JAV nori pasinaudoti kritine situacija Venesueloje, kad gautų prieigą prie milžiniškų Venesuelos naftos rezervų.

Guaido pusėje yra 84% venesueliečių, dabartinio prezidento Maduro – vos 4% (Meganalisis duomenys), bet tarp jų – ir bene lemiamą įtaką šioje lygtyje turinti Venesuelos kariuomenė, liekanti ištikima režimui.

Podkasto redaktorius Karolis Vyšniauskas ir prie epizodo kūrybos prisijungusi Prancūzijoje dirbanti žurnalistė Ieva Balsiūnaitė susiskambino su Rosales, kad geriau suprastų, kaip atrodo kasdienybė buvusioje turtingiausioje Lotynų Amerikos šalyje. Išgirskite jų pokalbį aukščiau.

Tolesniam domėjimuisi:

Venezuela Voices: We Are Starving Here by Ana Vanessa Herrero and Megan Specia, The New York Times

Open Letter by Over 70 Scholars and Experts Condemns US-Backed Coup Attempt in Venezuela

Human Rights Watch, Venezuela