Eglės Čekanavičiūtės gidas po galaktiką

0:00:00

Interviu autorius ir redaktorius: Karolis Vyšniauskas

Fotografė: Martyna Bakaitė

2018 09 18

NASA-oje dirbanti Eglė Čekanavičiūtė tiria, kaip žmogų veikia kosmosas. Jos žinių vertė tik augs, žmonijai vis masiškiau skrendant į kitas planetas. „Į Mėnulį skraidysim per artimiausius 10 metų, į Marsą vėliau“, – užtikrintai sako ji, susitikus Vilniuje.

Kai prieš daugiau nei 15 metų iš Vilniaus Licėjaus Eglė norėjo išvykti studijuoti į JAV, tai atrodė taip pat sudėtinga, kaip nuskristi į kosmosą. Šiandien Harvardo ir Stanfordo universitetų absolventė pati rūpinasi, kad moksleiviai iš mažiau pasiturinčių šeimų gautų deramą išsilavinimą ir išnaudotų savo žinias.

Šis pokalbis – apie kosmosą, džiaugsmą žinoti ir, šiek tiek, politiką. Lietuviško paso dėl dvigubos pilietybės įstatymo nebuvimo netekusei mokslininkei tai – svarbi tema. Bet net ir tai nesumenkina jos optimizmo kalbant apie ateitį ir žmogų joje.

Neuromokslų daktarė Eglė Čekanavičiūtė pastaruosius 10 metų tyrinėja žmogaus imuninę sistemą. ©Martyna Bakaitė

„Kokie šansai, kad tave atrinks skrydžiui? Praėjusį kartą norinčių į kosmosą buvo 18,000, o atrinko 12. Tai vienas didžiausių įsivaizduojamų konkursų.“

Science \ USA

Už studiją dėkojame Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, garso režisierė Kata Bitowt.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.