Vasario 26-ąją, prieš pat savivaldybių rinkimus, surengėme diskusiją apie miestą, prie kurios galėjo prisijungti kiekvienas ir kiekviena, Vilnių pasirinkę savo namais. Diskusija vyko Antakalnyje, „Miesto laboratorijoje“, bendruomenės erdvėje, tarp naują gyvenimą suradusių kėdžių ir augalų Dalinamės diskusijos garsiniu įrašu ir fotoesė.
„Jeigu noriu patekti į muziejų ar galeriją, vaiko vežimėlį tenka nešioti laiptais“, – sako Emilija, savo kaip jaunos mamos patirtis rašanti feisbuko puslapyje „Planas B“. Ji suskaičiavo, kad iš 60 aplankytų parodų, galerijų ar muziejų, tik trečdalis buvo pritaikyti mamoms. ©Mindaugas Drigotas
Su Naujininkų vaikais ir jaunuoliais dirbantis Kasparas Laureckis („Vilnius Social Club“) primena, kad Vilnius – viena saugiausių sostinių Europoje. O rajonas, kuriame įvyksta daugiausia nusikaltimų, yra tas, kuris laikomas saugiausiu: centras ©Mindaugas Drigotas
Vilniuje gyvenantis parolimpinis čempionas Mindaugas Suchovėjus būdamas neregiu turi susikurti savą judėjimo strategiją. „Naujos parduotuvės pagal reikalavimus turi padaryti vedimo takelius. Atstovai iš aklųjų sąjungos mane buvo pakvietę pasibandyti, kaip jie atrodo. Tai eini tuo vedimo takeliu ir, baaam, stulpas!“ ©Mindaugas Drigotas
Skeiterė ir iliustratorė Akvilė Magicdust: „Mes su kitais riedlentininkais esame sukūrę savo objektų iš cemento, kur galima važinėti, kurie nėra pastatyti savivaldybės, bet mums labiausiai tinkami. Savivaldybės statyti parkai nebūtinai yra geriausi.“ ©Severina Venckutė
Pokalbio pradžioje visi dalyviai kartu sudarė žemėlapį vietų, kuriose Vilniuje jaučiasi kaip namie. Fotografijoje – sociologijos studentas Mažvydas Karalius ir mokytoja Kristina Sagaidak ©Severina Venckutė
„Erdvė miesto centre yra labai politizuota“, – sako skulptorius Andrius Labašauskas, kurio Lukiškių projektas-laimėtojas „Laisvės kalvelė“ vis dar nėra įgyvendintas. Kalvelės pergalė sukėlė didelį pasipriešinimą tarp vilniečių, teigiančių, kad centrinėje miesto aikštėje turi stovėti paminklas Vyčiui. ©Mindaugas Drigotas
Vilniaus universiteto sociologė Dalia Čiupailaitė pastebi, kad nors Vilnius plečiasi, viešųjų erdvių nedaugėja – miesto gyvybė daugiausia vis dar sukoncentruota centre, kurio atnaujinamos erdvės tampa „fėjiškai“ tvarkingos. ©Mindaugas Drigotas
Skulptorius ir rašytojas Mykolas Sauka pasirinko kitą kelią nei Andrius Labašauskas – savo skulptūras pastatė Viršuliškėse. „Jie paprasti eiliniai žmonės, kurie sutiko papozuoti. Dabar yra trys: Sima, Jurgis ir Eduardas. Ir bus dar Linas ir Rūta.“ ©Mindaugas Drigotas
Viena diskusijos organizatorių, antropologė Martyna Šulskutė. ©Mindaugas Drigotas
Skeiteris Saulius Baradinskas: „Kodėl pradėjau važinėti? Nes mokykloje patirdavau patyčias, tėvai skyrėsi ir dirbo darbus, nesutardavau su broliu ir sese. O būdamas gatvėje aš jausdavausi laisvas.“ ©Mindaugas Drigotas
Dalyvės Aušrinės iliustracija-refleksija. ©Mindaugas Drigotas
Vienas skirtingas Vilnius ©Ula Rugevičiūtė Rugytė
Tolesniam domėjimuisi:
Vilnius – žaidimų aikštelė su kliūtimis, Veronika Urbonaitė-Barkauskienė, Pterodaktilis
Vilniaus skirtys: gentrifikacija ir saugumas stoties rajone, Mažvydas Karalius, Sociali Sociologija
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
