N
A
R
A
Vienas skirtingas Vilnius
1:26:32

Miestas – tai nuolatinis dialogas tarp erdvių ir jas kuriančių žmonių. Kokius poreikius, būdami skirtingi, turime bendrame mieste? Kaip miesto erdvės tampa mums savos?

Vasario 26-ąją, prieš pat savivaldybių rinkimus, surengėme diskusiją apie miestą, prie kurios galėjo prisijungti kiekvienas ir kiekviena, Vilnių pasirinkę savo namais. Diskusija vyko Antakalnyje, „Miesto laboratorijoje“, bendruomenės erdvėje, tarp naują gyvenimą suradusių kėdžių ir augalų Dalinamės diskusijos garsiniu įrašu ir fotoesė.

„Jeigu noriu patekti į muziejų ar galeriją, vaiko vežimėlį tenka nešioti laiptais“, – sako Emilija, savo kaip jaunos mamos patirtis rašanti feisbuko puslapyje „Planas B“. Ji suskaičiavo, kad iš 60 aplankytų parodų, galerijų ar muziejų, tik trečdalis buvo pritaikyti mamoms. ©Mindaugas Drigotas

Su Naujininkų vaikais ir jaunuoliais dirbantis Kasparas Laureckis („Vilnius Social Club“) primena, kad Vilnius – viena saugiausių sostinių Europoje. O rajonas, kuriame įvyksta daugiausia nusikaltimų, yra tas, kuris laikomas saugiausiu: centras ©Mindaugas Drigotas

Vilniuje gyvenantis parolimpinis čempionas Mindaugas Suchovėjus būdamas neregiu turi susikurti savą judėjimo strategiją. „Naujos parduotuvės pagal reikalavimus turi padaryti vedimo takelius. Atstovai iš aklųjų sąjungos mane buvo pakvietę pasibandyti, kaip jie atrodo. Tai eini tuo vedimo takeliu ir, baaam, stulpas!“ ©Mindaugas Drigotas

Skeiterė ir iliustratorė Akvilė Magicdust: „Mes su kitais riedlentininkais esame sukūrę savo objektų iš cemento, kur galima važinėti, kurie nėra pastatyti savivaldybės, bet mums labiausiai tinkami. Savivaldybės statyti parkai nebūtinai yra geriausi.“ ©Severina Venckutė

Pokalbio pradžioje visi dalyviai kartu sudarė žemėlapį vietų, kuriose Vilniuje jaučiasi kaip namie. Fotografijoje – sociologijos studentas Mažvydas Karalius ir mokytoja Kristina Sagaidak ©Severina Venckutė

„Erdvė miesto centre yra labai politizuota“, – sako skulptorius Andrius Labašauskas, kurio Lukiškių projektas-laimėtojas „Laisvės kalvelė“ vis dar nėra įgyvendintas. Kalvelės pergalė sukėlė didelį pasipriešinimą tarp vilniečių, teigiančių, kad centrinėje miesto aikštėje turi stovėti paminklas Vyčiui. ©Mindaugas Drigotas

Vilniaus universiteto sociologė Dalia Čiupailaitė pastebi, kad nors Vilnius plečiasi, viešųjų erdvių nedaugėja – miesto gyvybė daugiausia vis dar sukoncentruota centre, kurio atnaujinamos erdvės tampa „fėjiškai“ tvarkingos. ©Mindaugas Drigotas

Skulptorius ir rašytojas Mykolas Sauka pasirinko kitą kelią nei Andrius Labašauskas – savo skulptūras pastatė Viršuliškėse. „Jie paprasti eiliniai žmonės, kurie sutiko papozuoti. Dabar yra trys: Sima, Jurgis ir Eduardas. Ir bus dar Linas ir Rūta.“ ©Mindaugas Drigotas

Viena diskusijos organizatorių, antropologė Martyna Šulskutė. ©Mindaugas Drigotas

Skeiteris Saulius Baradinskas: „Kodėl pradėjau važinėti? Nes mokykloje patirdavau patyčias, tėvai skyrėsi ir dirbo darbus, nesutardavau su broliu ir sese. O būdamas gatvėje aš jausdavausi laisvas.“ ©Mindaugas Drigotas

Vienas skirtingas Vilnius ©Ula Rugevičiūtė Rugytė

Tolesniam domėjimuisi:

Vilnius – žaidimų aikštelė su kliūtimis, Veronika Urbonaitė-Barkauskienė, Pterodaktilis

Vilniaus skirtys: gentrifikacija ir saugumas stoties rajone, Mažvydas Karalius, Sociali Sociologija

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Už erdvę diskusijai dėkojame Miesto laboratorijai. Studijinis balsas įrašytas Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierė Aistei Baltraitytei. Už pagalbą rengiant epizodą dėkojame Beatričei Bankauskaitei, už garso sistemą dėkojame Kirtimų kultūros centrui ir Pauliui Burakui.

Ši diskusija yra bendruomenių žurnalistikos projekto Finding Common Ground dalis ir yra iš dalies finansuojama The Robert Bosch Foundation.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.