Cvirkos klausimas

0:00:00
0:00:00
0:00:00

Tai, kas liepos 17-ąją įvyko Rašytojų sąjungoje, buvo daugiau nei diskusija nuimti ar palikti rašytojo Petro Cvirkos paminklą Vilniuje. Tai buvo retai nutinkantis kultūros atstovų forumas, kuriame giliai kalbėta apie sovietmečio atmintį šiandienos Lietuvoje ir miestiečių teisę į miestą.

Kaip pastebėjo viena iš pranešėjų, Vilniaus dailės akademijos menotyrininkė Agnė Narušytė, žurnalistiškai tai nebuvo lygiaverčiai debatai – dauguma kalbėjusių pasisakė paminklą palikti, kaip istorinės atminties ženklą. Tačiau, pridėjo ji, paminklą nuimti (dėl Cvirkos veiklos okupacinėje sovietinėje valdžioje) norinčiųjų stovykla šiuo metu turi politinę galią. Tad diskusija suveikė kaip alternatyvios nuomonės pagarsinimas po to, kai į Rašytojų sąjungos laišką savivaldybė nesureagavo.

Podkaste vis tirdami Lietuvos identitetą ir istoriją, dalinamės diskusijos įrašu su klausytojais. Įrašo neredagavome, išsaugodami jį kaip originalų dokumentą.

<p>Tarpukario Lietuvoje Petras Cvirka buvo bene svarbiausias naujos kartos Lietuvos rašytojas. Paminklas jam Vilniaus centre pastatytas 1959 m., jau po rašytojo mirties. Paminklo autorius Juozas Mikėnas yra laikomas vienu Lietuvos moderniosios skulptūros pradininkų. ©Emilija Paciūnaitė</p>

Tarpukario Lietuvoje Petras Cvirka buvo bene svarbiausias naujos kartos Lietuvos rašytojas. Paminklas jam Vilniaus centre pastatytas 1959 m., jau po rašytojo mirties. Paminklo autorius Juozas Mikėnas yra laikomas vienu Lietuvos moderniosios skulptūros pradininkų. ©Emilija Paciūnaitė

Pranešėjai:

  • Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė-Augustinienė (nuo 06:50 min)
  • Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė (12:30 min)
  • Lietuvos dailininkų sąjunga pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė (15:30 min)
  • Vilniaus miesto tarybos narė, Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė (26:00 min)
  • Kultūros politikos tyrinėtoja, Lietuvos mokslo tarybos narė Skaidra Trilupaitytė (43:40 min)
  • Lietuvos dailininkų sąjungos skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė (1:00:15 min)
  • Miesto istorijos tyrinėtojas Darius Pocevičius (1:03:45 min)
  • Rašytojas, rašantis knygą apie Petro Cvirkos gyvenimą, Gasparas Aleksa (1:19:18 min)
  • Literatūrologas, parašęs monografiją apie Petro Cvirkos kūrybą, Petras Bražėnas (1:44:10 min)
  • Rašytoja ir menotyrininkė Laima Kreivytė (1:58:30 min)
  • Tomo Venclovos laiškas (2:06:06 min)
  • Menotyrininkė Agnė Narušytė (2:13:10 min)
  • Atvira diskusija (2:21:20 min)
<p>Okupacijos pradžioje Petras Cvirka atvirai palaikė sovietinės valdžios idėjas, 1940 m. dalyvavo Liaudies seimo delegacijoje į Maskvą. Diskusijos ašyje – klausimas, kaip šiandien turėtume vertinti Lietuvos kultūrai nusipelniusius, bet su okupacine valdžia kolaboravusius žmones. ©Emilija Paciūnaitė</p>

Okupacijos pradžioje Petras Cvirka atvirai palaikė sovietinės valdžios idėjas, 1940 m. dalyvavo Liaudies seimo delegacijoje į Maskvą. Diskusijos ašyje – klausimas, kaip šiandien turėtume vertinti Lietuvos kultūrai nusipelniusius, bet su okupacine valdžia kolaboravusius žmones. ©Emilija Paciūnaitė

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.