Skrolindama instagrame nebenustembu pamačiusi, kaip ukrainiečiai dalyvauja gimtadienio vakarėlyje arba klausosi pianino muzikos, kol perspėjimo sistema skelbia apie dar vieną Rusijos pajėgų oro ataką. Vis galvoju: ar Ukrainos žmonės jau priprato prie karo? Ar karas gali praeiti nepalikdamas jokios žymės psichikoje, net jei žmogus ilgainiui ir sugeba priprasti prie siaubo ir skausmo?

2023 m. nustatyta, kad maždaug 25 milijonams žmonių Ukrainoje gresia lėtinis psichikos sutrikimas, o maždaug 4 milijonai jau išgyvena potrauminio streso sutrikimą (PTSS). Medicinos pagalbos ieškantiems žmonėms, kurie kenčia nuo PTSS, siūlomas gydymas psichoterapija ir antidepresantais. Tyrimų duomenimis, tokio gydymo efektyvumas siekia apie 40 procentų. Tačiau net jei visi kreiptųsi pagalbos, kas nutiktų tiems 2,4 milijonams (jei ne daugiau, juk karas tęsiasi) Ukrainos žmonių, kuriems nesibaigs panikos atakos ir nemiga, nenurims suicidinės mintys, vis grįš trauminiai prisiminimai ir nerimas?

Vos tik Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, atsirado žmonių, kurie Ukrainoje ėmė siūlyti inovatyvius sprendimus. Jie yra susibūrę į ne pelno siekiančią organizaciją pavadinimu Ukrainian Psychedelic Research Association (liet. Ukrainos psichedelikų tyrimų asociacija), sutrumpintai UPRA. Ji, kaip neformali bendruomenė, pradėjo veikti dar 2019 m. spalį su idėja skatinti viešą diskusiją apie psichedelikų tyrimus, o dabar vienija daugiau nei 300 žmonių: psichikos sveikatos specialistų, mokslininkų, medikų, visuomenės veikėjų, labdaros organizacijų ir kitų sričių atstovų. Jie bando pristatyti naują būdą gydyti PTSS – psichedelinę terapiją, Ukrainoje skatindami mokslinius tyrimus ir psichikos sveikatos specialistų mokymus apie psichedelikų naudojimą medicininiais tikslais.

Tyrinėdama UPRA interneto svetainę, radau Stanislavo Gibadulino, kuris kare neteko kojos ir prarado geriausią draugą, istoriją. Stanislavas teigia, kad po PTSS diagnozės ir konvencinio gydymo jis neatsikratė panikos atakų ir suicidinių minčių. Tai tęsėsi, kol Stanislavas nepabandė psilocibino grybų. Psichedelinės sesijos metu jis patyrė viziją, kaip sutinka savo kare žuvusį draugą, nes būtent mintys apie jį Stanislavui nedavė ramybės per visą PTSS gydymo procesą. Pabandęs „magiškų grybų“ jis pagaliau nustojo kaltinti save dėl draugo žūties ir vėl pajuto norą gyventi.

Psilocibino grybų, garsių dėl savo psichedelinio efekto, vartojimas šiuo metu yra legalus arba dekriminalizuotas Jamaikoje, Bahamuose, Mergelių salose, Nepale, Samoa, Čekijoje ir Oregono bei Kolorado valstijose JAV. Nyderlanduose galima legaliai įsigyti „magiškų triufelių“, o Kanada leidžia skirti psilocibiną paliatyviosios slaugos ir sunkios depresijos atvejais. Ibogaino, mažiau žinomo psichedeliko, vartojimas leidžiamas Gabone, Pietų Afrikos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje ir Vokietijoje. Įvairių narkotinių medžiagų vartojimą dekriminalizavo Ispanija, Portugalija ir Šveicarija. Ajavaskos ceremonijos legalios Peru, o MDMA medicininiams tikslams skiriamas Izraelyje. Nuo 2023 m. liepos specialiai parengti psichiatrai Australijoje gali skirti MDMA preparatus PTSS gydymui ir psilocibiną kovoje su depresija, jeigu jos nepavyko įveikti kitais būdais. Taigi Australija yra pirmoji šalis pasaulyje, kurioje šios medžiagos įteisintos kaip vaistai. Kai kuriose šalyse psichedelikai legaliai vartojami kaip tradicinių ir religinių apeigų dalis.

Psilocibinas ir MDMA žmogaus smegenis veikia skirtingai. Psilocibinas sukuria „psichedelinę būklę“: padidina neuroplastiškumą, sustiprina kūrybinį mąstymą bei gebėjimą mokytis naujų dalykų, daryti naujas išvadas, o tai leidžia atrasti naujų prasmių. Tuo tarpu MDMA – psichedelinių savybių turintis empatogenas – sukuria ramybės, atvirumo ir pasitikėjimo būseną. Žmogus yra imlesnis pozityvioms „mintims“ (šiuo atveju „mintys“ reiškia psichinį turinį) ir ne toks imlus negatyvioms. Todėl psichedelinės terapijos šalininkai mano, kad šios medžiagos gali padėti PTSS patiriantiems pacientams apdoroti traumuojančius prisiminimus.

Psichedelikai gali turėti ir šalutinių poveikių. Nors perdozavimo arba priklausomybės išsivystymo rizika yra labai maža lyginant su kitais rekreaciniais narkotikais, kai kurie tyrimai rodo, kad maždaug 22 proc. psichiškai sveikų žmonių psichedelinės sesijos metu jautė nerimo ir panikos simptomus. O maždaug 38 proc. patyrusiųjų negatyvias emocijas psichedelinės sesijos metu, po psichedelinės patirties buvo diagnozuota naujų psichinių sutrikimų. Asmenims, kuriems diagnozuotas bipolinis sutrikimas ar šizofrenija, arba šie sutrikimai buvo pasireiškę jų šeimos nariams, kai kurie sveikatos specialistai taip pat nerekomenduoja vartoti psichedelikų. Vis dėlto psichedelikų tyrimai vis labiau populiarėja, lygiai kaip ir manymas, kad psichedelikai gali būti naudingi daugybei nuo PTSS ir depresijos kenčiančių žmonių.

Kaip tiksliai psichedelinė terapija taikoma karo traumos atveju? Ar psichedelikai gali būti panacėja traumuotai Ukrainos visuomenės daliai, kaip tai nutiko Stanislavui? Į šiuos ir kitus klausimus atsako viena UPRA bendraįkūrėjų Viktorija Wolotko. Ji įgijo medicinos gydytojos išsilavinimą Baltarusijos valstybiniame medicinos universitete ir šiuo metu gyvena Vilniuje.

Šis interviu vyko anglų kalba, yra redaguotas ir sutrumpintas.

Kaip pradėjote dirbti UPRA?

Farmacijos kompanijoje Baltarusijoje dirbau verslo plėtros vadybininke. Didelę mano darbo dalį sudarė naujų onkologinių vaistų pristatymas rinkai. Dalyvaudavau planuojant susitikimus su svarbiais sprendimų priėmėjais, Sveikatos apsaugos ministerija, gydytojais, mokslininkais, pacientais, slaugytojais ir kitais įtakingais asmenimis.

Tuo metu, 2020-aisiais, apie psichedelinių junginių poveikį aš jau žinojau iš asmeninės patirties. Kartkartėmis leidžiuosi į dvasines keliones Nyderlanduose, kad apgalvočiau savo gyvenimą. Manau, psichedelikai turi didelį potencialą keisti žmonių gyvenimus. Todėl farmacijos pasaulyje stebėjau kai kuriuos psichedelinių vaistų startuolius. Kai kurie gamintojai jau tuo metu vykdė užsakomuosius klinikinius psichedelinių preparatų bandymus su pacientais, kuriems diagnozuota klinikinė depresija ir PTSS. Ir jie pateikdavo daug žadančių rezultatų. Buvo visiškai aišku, kad psichedeliniai junginiai atkeliauja į vaistų rinką.

Maždaug tuo metu sutikau ukrainietį psichedelikų aktyvistą Sashą Astroną – jis norėjo pristatyti psichedelikus visuomenei. Ukrainos visuomenė jau tada šiuo klausimu buvo daug laisvesnė nei Baltarusijos. Baltarusijos vyriausybė dalį savo politinės galios grindžia narkotikams priešišku diskursu.

2022 m. pamatėme, kokią žalą daro Rusijos agresija, todėl supratome, kad atėjo laikas pristatyti psichedelikus kaip būdą traumai gydyti. Ukrainoje milijonai žmonių tapo žiaurumų liudininkais. PTSS pacientai – ne tik tie, kurie tiesiogiai patyrė žiaurumus. Didelė tikimybė, kad PTSS išgyvena ir tie žmonės, kurie ne savo noru turėjo palikti namus.

Konvencinį PTSS gydymą sudaro psichoterapija, antidepresantai, migdomieji, nerimą ir skausmą malšinantys vaistai. Remiantis skirtingais šaltiniais, nuo 30 iki 70 proc. žmonių baigia konvencinį gydymo kursą be jokių rezultatų. Jiems būdinga didesnė savižudybės, piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ir kartu pasireiškiančios depresijos rizika.

2023 m. įregistravome UPRA Ukrainoje kaip juridinį asmenį, nes UPRA bendruomenė tapo labiau susitelkusi. Nors asociacijos pavadinime yra žodis „psichedelikų“, mūsų paraiška įregistruoti organizaciją nebuvo cenzūruota ar atmesta.

Mūsų artimiausias tikslas – perklasifikavimas. Ukraina turi legaliai perklasifikuoti psichedelikus, konkrečiai MDMA ir psilocibiną, iš „labai pavojingų junginių be medicininio pritaikymo galimybės“ į „kontroliuojamų medžiagų su medicininio pritaikymo galimybe“. Taip gydytojai ir tyrėjai galėtų suteikti pacientams šių medžiagų kontroliuojamoje ir saugioje aplinkoje. Mes tikime, kad MDMA ir psilocibino perklasifikavimas gali padėti sumažinti psichikos sveikatos krizę Ukrainoje.

Paminėjote tradicinį, konvencinį PTSS gydymą. Kodėl psichedelikai gali būti efektyvesni nei konvenciniai gydymo metodai?

Psichedelikai siūlo kitokią neurofiziologinę prieigą. Farmakologiškai jie veikia kitus smegenų receptorius nei antidepresantai. Jų poveikį žmogaus sąmonei mokslui dar sunku patikimai ištirti. Žinome, kad klinikinėje praktikoje kai kuriems pacientams tokia terapija duoda ilgalaikės naudos. Iš klinikinių tyrimų matome, kad 67 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas sunkios formos lėtinis PTSS, po trijų MDMA terapijos sesijų pajuto pagerėjimą.

Tiksliai nežinoma, kaip šis gydymas veikia. Psichedelikai gali sumažinti įprastinės veiksenos tinklo (angl. default mode network, DMN) vientisumą žmogaus smegenyse. DMN yra smegenų sričių rinkinys, kuris yra atsakingas už mūsų savivoką ir atmintį. Kai mes galvojame apie save, kai save vertiname ir lyginamės, tada veikia DMN. Psichedelikai sumažina jo elektrinį aktyvumą, jis yra perskirstomas į kitas funkcines smegenų zonas.

Trauminių išgyvenimų patyrę žmonės gali jausti labai intensyvias emocijas, kai mintimis sugrįžta prie trauminio įvykio. MDMA sušvelnina emocinę perkrovą. Neišsakyta vidinė kaltė ir su ja susijęs skausmas tampa pasiekiamas ir įveikiamas. Kai kurių pacientų artimieji liudija, kad psichedelinė patirtis inicijuoja ciklinio mąstymo modelių pasikeitimą ir didesnį socialinį atvirumą. Vis dėlto mes nežinome, kaip smegenų skenavimo būdu išmatuoti tokius gyvenimo kokybės pasikeitimus.

Šiuo metu negalime teigti, kad psichedelikai yra efektyvesni už konvencinius gydymo metodus, nes dar neatlikta tiesioginių lyginamųjų tyrimų. Tačiau galime tvirtai teigti, kad kai kuriems pacientams, kurių klinikinės būklės nepagerina įprastinis gydymas, šis naujas gydymo metodas gali būti naudingas. Ir būtent dėl to verta bandyti pakeisti jų dabartinį teisinį statusą.

Kaip suprantu, psichedelikų sukelti potyriai kiekvienam žmogui gali būti labai skirtingi. Ir pačios karo traumos tokios įvairios: apšaudymai fronte, bombardavimai, prievartavimai ar šalia esančio žmogaus mirtis. Traumos gali ir persidengti. Ar jūsų siūlomas kontroliuojamas psichedelinės terapijos metodas leidžia apmokytam terapeutui tinkama linkme kreipti paciento patirtį psichedelinės sesijos metu ir tam tikru būdu kontroliuoti, kas vyksta žmogaus galvoje?

Neįmanoma nuspėti, kokia bus paciento patirtis psichedelinės sesijos metu. Vis dėlto profesionali, empatiška terapeuto pagalba yra būtina pacientui išgyvenant šią sąmonę keičiančią patirtį. Pogrindyje vykstančios psichedelinės sesijos be apmokytų ir apie paciento traumą informuotų specialistų pagalbos gali būti labai didelis, o kartais net retraumatizuojantis iššūkis. Mūsų siūloma klinikinė sistema nuosekliai veda pacientą per paruošiamąsias sesijas, kurių metu pacientas ir terapeutas atidžiai aptaria traumos pobūdį. Terapeutas ruošia pacientą susidoroti su baime, moko specialios kvėpavimo technikos, skirtos naudoti sesijos metu. Ruošiantis gana įprasta taikyti ir kognityvinės elgesio terapijos metodus, kurie padeda nusistatyti sesijos užduotį arba tikslą.

Svarbi psichedelinės patirties dalis yra nusiteikimas ir aplinka (angl. mindset and setting). Nusiteikimą su psichoterapeuto pagalba nustato patys pacientai. Tuo tarpu tinkamą aplinką užtikrina klinikos patalpa, įrengta kaip patogus viešbučio kambarys, todėl neprimena ligoninės. Pacientas klinikoje gauna psichedelinį vaistą (MDMA arba psilocibiną) tabletės forma. Klinikoje taip pat įmanoma stebėti paciento kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių sistemos parametrus. Pacientams tai suteikia ramybės ir kontrolės jausmą, jie jaučiasi saugūs būdami medicinos įstaigoje. Psichedelinės sesijos metu gali dalyvauti du terapeutai. Kol pacientas per sesiją susiduria su intensyviais, dažnai ir slegiančiais iššūkiais, terapeutai gali jį palaikyti žodžiais, leisdami atitinkamą muziką, laikydami ranką ar net apkabindami.

Ar šiuo metu Ukrainoje terapeutai apmokomi vesti tokias sesijas? Ar šį žingsnį galima žengti tik po psichedelinės terapijos legalizavimo?

UPRA sulaukė daugiau nei 500 psichikos sveikatos specialistų paraiškų dalyvauti mokymo programoje. Kartu su partneriais „Fluence“, kurie rengia psichedelinės psichoterapijos mokymus, į ukrainiečių kalbą išvertėme edukacinę programą psichologams ir gydytojams. Šiuo metu svarstoma galimybė ją paversti oficialiai pripažinta tęstinio mokymo programa medikams. Rengti psichedelinės terapijos mokymus mums padeda ir MAPS (angl. Multidisciplinary Association for Psychedelic Studies, JAV). Praėjusiais metais penkiolika ukrainiečių terapeutų, turinčių tinkamą medicininę kvalifikaciją, baigė mokymus, kuriuos rengė MAPS, „MAPS Israel“, „Phoenix Ukraine“ ir „Healing Balkans“ jungtinė programa. HUT (angl. Heal Ukraine Trauma, JAV) taip pat dirba prie grupinės ketamino terapijos mokymų Ukrainos medikams.

Terapeutams rekomenduojama išbandyti psichedelikų. Žmonės, kurie padeda pacientams patirti tokį gilų sąmonės pokytį, privalo patys suprasti psichedelikų poveikį.

Stanislavo istorija jūsų interneto svetainėje sukuria įspūdį, kad psichedelikai gali daryti stebuklus – giliai traumuotas žmogus išgeria tabletę ir netrukus išgyja. Bet jeigu psichedelikai veiksmingi gydant PTSS, ar išgijimas išties įvyksta taip greitai? Ar pacientas neturėtų bent jau toliau lankyti psichoterapiją?

Tai tikrai priklauso nuo paties paciento ir nuo terapijos prieinamumo. Idealioje klinikinėje aplinkoje, žinoma, standartinis protokolas numato kelias savaites trunkančias integracines sesijas, nes labai svarbu aptarti, kokios vizijos pacientą lankė, kokias jų prasmes jis atrado ir ką pacientas galėtų padaryti, kad pagerėtų jo gyvenimo kokybė. Stanislavo sesija vyko pogrindyje ir padėjo iškart. Anot jo paties pasakojimų, atsibudęs po sesijos jis iškart žinojo, kad išgijo. Skaudžiausia jo problema buvo draugo netektis. Savo draugą jis sutiko ir su juo pasikalbėjo psichedelinės sesijos metu. Tai jį išlaisvino, iš karto suteikė palengvėjimo jausmą. Vis dėlto tvarus gijimas yra procesas, kuriam reikia laiko. Taigi, žinoma, integraciniai seansai su sesijos terapeutu yra pageidautini.

Pacientų, patiriančių PTSS, skaičius Ukrainoje yra milžiniškas. Kuriems pirmiesiems būtų prieinama tokia terapija?

Pirmiausia tai būtų sunkia PTSS forma sergantys pacientai, nepagiję po konvencinio gydymo. Dabartinis mūsų požiūris nediferencijuoja pacientų pagal traumos priežastis ir fokusuojasi į ankstesnį gydymą bei jo efektyvumą.

Taip pat svarbu, kokius išteklius Ukraina turės, t. y. kiek bus klinikų, galinčių teikti gydymą psichedelikais, kiek bus apmokytų terapeutų, kiek bus prieinamų vaistų. Vis dėlto žmonės, neturintys medicininiais dokumentais patvirtintos PTSS gydymo istorijos, tikriausiai nebus pirmieji pretendentai į psichedelinę terapiją.

Augdami daugelis mūsų girdėjome teiginius, kad visi narkotikai yra labai žalingi. Psichedelikai nebuvo išskiriami iš kitų medžiagų. Prieš psichedelinės terapijos legalizavimą ir tikriausiai netgi vėliau labai svarbu užtikrinti, kad visuomenė suprastų psichedelikų veikimo prigimtį, sukurti pasitikėjimą tokiu gydymu. Ar karas keičia Ukrainos visuomenės požiūrį į psichedelikus?

Sunku pasakyti, nes šiuo klausimu nėra jokių duomenų. Bet tikrai gelbsti Stanislavo pavyzdys. Prieš PTSS diagnozę jis buvo labai radikaliai nusiteikęs prieš narkotikus ir narkotikų vartotojus ar psichedelikų vartojimą kaip gydymo būdą. Bet PTSS jau yra tokia didelė problema Ukrainoje, kad visuomenei tampa aišku, jog valstybinė medicina neturi šios problemos sprendimų. Žmonės yra neviltyje ir tai gali lemti pokytį. Stanislavas pabandė psichedelikų nepaisant ankstesnio savo nusiteikimo prieš juos. Tokie žmonės kaip jis yra geras pavyzdys kitiems pacientams. Viena yra išgirsti apie psichedelikus iš protingai atrodančio žmogaus baltu chalatu ir visai kas kita – iš buvusio kario, kuris pats jais gydėsi. Pastarasis kalba iš širdies ir neturi jokių kitų paskatų skleisti šią informaciją, išskyrus norą padėti jį supantiems žmonėms. Taigi nuomonė keičiasi, nes žmonės siekia sprendimų ir ilgainiui pamato, kad psichedelikai veikia.

Ukrainiečiai veteranai taip pat skaito JAV karo veteranų istorijas apie keliones į Meksiką dalyvauti meskalino, ajavaskos arba MDMA sesijose – internete amerikiečiai dalijasi savo patirtimi. Taigi net jeigu ukrainiečiai kariai netiki tuo, ką daro UPRA, egzistuoja kitų šalių įrodymų, kad psichedelikai veikia. Vis dėlto tai didina riziką, kad žmonės sieks pogrindžio terapijos. Kai kurie žmonės veteranams siūlo mediciniškai nekontroliuojamą pogrindžio terapiją, bet pacientas taip labiau rizikuoja. Šiuo metu Ukrainoje matome daugybę naujų psichologų, teigiančių, kad yra pasiruošę padėti veteranams, nors neturi tinkamo išsilavinimo ir nėra tinkamai apmokyti dirbti su karo trauma.

MAPS Jungtinėse Valstijose pradėjo veikti dar 1986 m., tačiau kol kas psichedelinė terapija yra legali tik keliuose miestuose ir dviejose valstijose. UPRA pradėjo dirbti visai neseniai. Paminėjote tarptautinį palaikymą, kurio sulaukia UPRA. Bet ar Ukrainos vyriausybė turi politinės valios padėti jūsų organizacijai ir legalizavimo procesą vykdyti greičiau nei, pavyzdžiui, pavyko MAPS? Kada, jūsų įsivaizdavimu, psichedelinė terapija galėtų tapti legali Ukrainoje?

Mus remia Ukrainos psichikos sveikatos profesinė bendruomenė ir tas palaikymas kyla iki pat Sveikatos apsaugos ministerijos lygmens. Sveikatos apsaugos ministerija įsileido mūsų konferenciją apie psichedelinę terapiją – ji vyko 2023 m. gegužę Kyjive, karo veteranams skirtoje valstybinėje psichikos sveikatos ligoninėje. Susidomėjimą jaučiame ir iš kariuomenės, nes jos atstovai iš Krašto apsaugos ir Veteranų reikalų ministerijoms priklausančių institucijų taip pat dalyvavo konferencijoje ir pateikė teigiamą atgalinį ryšį. Konferencijoje dalyvavo ir kai kurie Ukrainos politikai.

Kai šią temą palaiko Sveikatos apsaugos ministerija, kai matome tarptautinių tyrimų rezultatus ir partnerių norą padėti ir finansuoti daugelį iniciatyvų, kai karo veteranai įsitraukia į diskusiją, vyriausybė neturi aiškios priežasties priešintis legalizavimui. Tuo tarpu mes su vyriausybe bandome kalbėtis jos kalba. Būtent todėl užregistravome UPRA kaip juridinį asmenį ir būtent todėl labai atsargiai perteikiame savo žinią visuomenei. Mums aišku, kad Ukrainos vyriausybė yra atvira naujoms galimybėms. Medicinines kanapes Ukrainoje legalizuojantis įstatymas, įsigaliosiantis rugpjūtį, sukurs nedidelių pokyčių, kurie atvers kelius ir kitų medžiagų tyrimams.

Ukrainos parlamento Sveikatos apsaugos komitetas, kuriam vadovauja parlamento narys Dmytro Hurinas, inicijavo diskusiją dėl potvarkio, kuris leistų pradėti pilotinę MDMA terapiją PTSS diagnozę turintiems veteranams. Šią idėją palaikė Laikinoji parlamento komisija veteranų reikalams ir susijusios ministerijos. Taigi su šia pilotine programa mes siekiame gydyti pirmąjį pacientą jau 2024 m. pabaigoje.

Šiais metais JAV Maisto ir vaistų administracija (angl. US Food and Drug Administration, FDA) priėmė vadinamąjį New Drug Application (NDA) (priemonę, kuria vaistų rėmėjai oficialiai siūlo, kad FDA patvirtintų naują vaistą, skirtą JAV rinkai – aut. past.) dėl MDMA, kai preparatas skirtas vartoti PTSS pacientams, gydymą derinant su psichologine intervencija. Mes tikimės, kad tai mums padės pagreitinti reguliacinius pokyčius Ukrainoje ir medicininis psichedelikų vartojimas Ukrainoje bus legalus jau 2025-aisiais. Tikiu, kad ukrainiečių dvasia yra tokia atvira, kad jie pavers šią terapiją plačiai pasiekiama. Ir vos tik ji taps legali ir bus sukurta atitinkama sistema, netrūks galimybių gydytis psichedelikais.

Minėjote, kad UPRA veikla yra svarbi ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui. Pagalvojau apie Baltarusiją ir, žinoma, protestus 2020 m. po suklastotų prezidento rinkimų. Valdžios aparatas traumavo tūkstančius žmonių, ir kadangi represijos tęsiasi, baltarusiai traumuojami ir toliau. Jūs pati, kaip baltarusė, ar matote perspektyvą pristatyti psichedelinę terapiją baltarusiams?

Na, UPRA kol kas dirba Ukrainoje, bet jos veikla labai svarbi visam posovietiniam blokui ir posovietiniam mentalitetui. Ar yra perspektyvų Baltarusijai? Nenoriu būti pesimistė, bet kol kas, deja, jų nematau. Negirdėjau jokių diskusijų profesionalų bendruomenėje Baltarusijoje, tačiau aš jau nesu giliai įsitraukusi į Baltarusijos medicinos reikalus. Vis dėlto labai sunku įsivaizduoti greitus pokyčius Baltarusijoje, nes dauguma progresyvių, jaunų, išsilavinusių žmonių išvyko iš šalies. Bet vilties visada yra.