Šiame interviu į klausimus apie psichedelikus, žalos mažinimą, prevenciją bei narkotikų politiką atsako antropologė, „Jaunos bangos“ savanorė ir projektų koordinatorė Rūta Marcinkevičė.

– Savanoriauji nevyriausybinėje organizacijoje „Jauna banga“. Papasakok apie jūsų veiklą.

– „Jauna banga“ yra nevyriausybinė organizacija, siekianti prisidėti prie racionalios, mokslo pažanga ir žmogaus teisėmis grįstos psichoaktyviųjų medžiagų politikos. Šiuo metu komandoje savanoriauja virš 20 žmonių iš įvairiausių sričių – turime psichologę, socialinę darbuotoją, farmacininką, žalos mažinimo specialistų, teisininkų, menininkų, studentų. Ne visi, bet dauguma narių turi patirties su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Tai leidžia taikyti „lygus-lygiam“ principą savo veiklose – siekiame panaikinti barjerą tarp kliento ir konsultanto. Esame tikri, kad žinios apie vartojamas medžiagas ir žalos mažinimo paslaugų teikimas yra geriausia prevencija nuo apsinuodijimo ir perdozavimo, jaunuolių kriminalizavimo ir atsitiktinių mirčių.

Labiausiai esame žinomi dėl savo paslaugų festivaliuose. Juose teikiame informaciją, dalijame žalos mažinimo priemones, psichoaktyviųjų medžiagų sudėties testus. Naktį budime ir teikiame psichologinę pagalbą. Nors Lietuvoje esame vienintelė tokia organizacija ir dažnai girdime, kad esame progresyvūs, pavyzdžiui Berlyne šios paslaugos yra finansuojamos savivaldybės, o kolegos iš Olandijos (organizacija DIMS) psichoaktyviųjų medžiagų testavimą ir „lygus-lygiam“ konsultavimo paslaugas teikia nuo 1992 metų. Iš nedidelio būrelio entuziastų, šiandien DIMS yra valstybės remiama, visoje šalyje veikianti organizacija, teikianti informaciją moksliniams tyrimams, prisidedanti prie visuomenės sveikatos ir politikos kūrimo. Tikim, kad atkakliai dirbdami, galime prisidėti prie svarbių permainų.

Festivaliais mūsų veikla neapsiriboja – esame tarptautinių organizacijų „Eurasian Harm Reduction Asociation“, „Youth Rise“, „Youth Organisations for Drug Action“ nariai, dalyvaujame ir rengiame diskusijas, paskaitas, leidžiame informacinius leidinius, kuriame radijo laidą, vaizdo įrašus, vedame mokymus barų ir naktinio pasilinksminimo vietų darbuotojams.

– Užsiimate psichodeliniu konsultavimu – kas tai yra ir kodėl tai darote?

– Konsultuojame įvairiais su psichoaktyviosiomis medžiagomis susijusiais klausimais. Esame parengę informacinius lankstinukus, lenteles, kuriose nurodoma, kokios įtakos turės medžiagų maišymas tarpusavyje. Rašome straipsnius, kuriame saugesnio medžiagų vartojimo atmintines. Jeigu matome, kad patys pagelbėti negalėsime, nukreipiame į reikiamą pagalbą suteiksiančias institucijas.

Taip pat, per festivalius ir vakarėlius įrengiame saugią, jaukią Psy-Help erdvę, kurioje teikiame pagalbą: leidžiame šiltai prigulti, prižiūrime, nuraminame tuos, kurie, vartodami įvairias psichoaktyviąsias medžiagas (tiek alkoholį, tiek psichedelikus ar ką kitą), neapskaičiavo savo jėgų ir jaučiasi blogai.

Taigi, psichedelikai – vieni iš medžiagų. Europoje yra organizacijų, besispecializuojančių psichedelikų srityje. Šiuo metu Europos psichedelinių organizacijų lyderiai mėgina sukurti vienijantį Europos tinklą, kuriame galėtume dalintis įvairia informacija, gerąja praktika, organizuoti susitikimus. Lietuvoje tokios organizacijos šiuo metu nėra, idėją palaikome ir susitikimuose dalyvaujame mudvi su kolege iš „Jaunos bangos“.

– Kokie apskritai yra psichedelikai, koks jų poveikis ir galima žala ar nauda?

– Psichedelikai yra sąmonės būseną keičiančios medžiagos, sukeliančios specifinius regėjimo, klausos, kitų pojūčių ir mąstymo pokyčius. Klasikinės psichedelinės medžiagos yra lisergo dietilamido rūgštis (LSD), grybuose randamas psilocibinas, dimetiltriptaminas (DMT) ir meskalinas.

Psichedelikai turi palyginti mažą toksiškumą ir nebuvo nustatyta, kad jie galėtų sukelti organų pažeidimus ar kitokią didesnę žalą organizmui. Kita vertus, vyksta tyrimai,kurie rodo, kad psichedelikai sužadina ir serotonininius 5-HT2b receptorius. Keli vaistai, taip pat veikiantys šiuos receptorius, jau yra pašalinti dėl jų sąsajos su rimtais širdies sutrikimais. Žinoma, pastarieji pakenkimai atsiranda dėl chroniško vartojimo – dar trūksta tyrimų, kurie galėtų pasakyti, kokiu dažnumu ir dozėmis psichedelikai galėtų kelti tokią grėsmę.

Psichedelikams būdinga sukeliama depersonalizacija, pakitusi laiko perspektyva, sustiprėję pojūčiai, pojūčių sinestezija (pvz, matau kvapą, girdžiu skonį), nestabilios, greitai kintančios emocijos ir kiti.

Vis tik, atrasta, kad daugiausiai įtakos ilgalaikiams pokyčiams turi psichedelikų sukeliamos mistinės patirtys. Savaime suprantama, kad apibūdinti mistines patirtis nėra paprasta. Asmenys įvardija susitikimą su intelektualia, šventa, geranoriška, amžina, visa žinančia, sąmoninga esatimi, bendrumo su aplinka, supančia gamta, jausmą, mini ryšį su kolektyvine pasąmone ir kt.

Jau kurį laiką išgyvenamas psichedelinių tyrimų renesansas, tyrimų yra daug ir įvairių. Tirta, kaip psichedelikai galėtų pagelbėti priklausomybės, gydymui atsparios depresijos, įvairių sutrikimų (pavyzdžiui, obsesinio kompulsinio) gydyme. Kaip jie galėtų pagelbėti vėžiu sergantiems pacientams, taip pat planuojantiems savižudybę ar jau bandžiusiems nusižudyti. Galų gale – kuo jie galėtų būti naudingi sveikiems, gilesnio savęs pažinimo ar gyvenimo kokybės siekiantiems žmonėms. Galiu kelis paminėti.

Pavyzdžiui, 2016 metais publikuotas tyrimas atskleidė, kad derinant su psichoterapija, vienkartinės vidutinio stiprumo psilocibino dozės, sukėlė greitą, tvirtą ir ilgalaikį nerimą mažinantį ir antidepresinį poveikį vėžiu sergantiems pacientams. Taip pat stebėtas gyvenimo kokybės pagerėjimas, požiūrio į mirtį kaita, reikšmingai prisidedanti prie pacientų gerovės. 2014 metais publikuotame tyrime buvo siekta išsiaiškinti, kaip ajavaskos naudojimas keičia savęs priėmimą homoseksualų, kurie dažnai patiria nepritarimą, yra kritikuojami dėl savo vertybių, gyvenimo būdo, tarpe. Dalyvių patirtys buvo gilios, keitėsi jų suvokimas apie save, savo kūną, aplinką, kultūrines normas. 2014 metais publikuotame tyrime, buvo siekiama išsiaiškinti, kaip psichedelikai galėtų pagelbėti priklausomybės nuo tabako gydyme. Praėjus 6 mėnesiams po sesijų, 80% tyrimo dalyvių patvirtino, kad neberūko, o po metų toliau neberūkė 67%. Dauguma tyrimo dalyvių psilocibino sesiją įvardijo esant tarp 10 prasmingiausių gyvenimo patirčių, jie taip pat minėjo, kad jų gerovė arba pasitenkinimas gyvenimu po psilocibino sesijų gerokai padidėjo.

Kaip matome, psichedelikų sritis yra daug žadanti. Kita vertus, pastebimas ir „psichedelinio nusivylimo“ reiškinys. Žmonės vis dažniau mato su psichedelikais susijusį turinį žiniasklaidoje, girdi sėkmės, iš pamatų pasikeitusių gyvenimų istorijas, ir taip susikuria didelių lūkesčių, tikisi, kad tai panacėja, kuri viską išspręs. Bet kelionės nuspėti negali niekas.

– Galbūt turite statistikos ar informacijos apie psichedelikų vartojimą Lietuvoje: kokios tendencijos, kokie psichedelikai vartojami daugiausiai, kokiose aplinkose – ceremonijose, muzikos festivaliuose, neoficialiose terapijose ar asmeniškai, po vieną, su draugais ar neoficialiuose sittinimuose?

– 2016 metais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas tyrė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą Lietuvoje. Tai, kad nors kartą vartojo LSD ar haliucinogeninių grybų nurodė po 1% apklaustųjų. Mūsų organizacijos praėjusiais metais vykdytoje apklausoje bent kartą gyvenime vartoję haliucinogenus nurodė 51,3 % (~600) apklaustųjų. Dalis jų haliucinogenus vartoja bent kartą per metus ar dažniau. Žinoma, mūsų apklausa nėra reprezentatyvi, viešindami ją socialinio tinklo paskyroje pritraukėme savo tikslinę auditoriją. Bet kokiu atveju, tai tik dar kartą įrodo, kad žmonės vartoja šias medžiagas, nepaisant to, kad jų vartojimas šalyje nėra legalus.

Tam tikras išvadas galime daryti iš medžiagų testavimo testų paklausos festivaliuose. Festivaliuose populiariausi yra vadinamieji vakarėlių narkotikai – empatogenas MDMA („Ecstasy“), turintis tiek haliucinogeninių, tiek stimuliuojančių savybių ir stimuliantas amfetaminas. Šios medžiagos stipriai nekeičia mąstymo, labiau susijusios su energijos antplūdžiu ar empatijos jausmu.

LSD ir psilocibino testų paklausa mažesnė. Tai mąstymą stipriau keičiančios, dažniau ramesnėje vietoje vartojamos medžiagos, nors festivalių taip pat tikrai neaplenkia. Kita vertus, pastebime, kad psilocibino testai apskritai yra nepopuliarūs – natūraliomis medžiagomis vartotojai pasitiki labiau.

Kitokia situacija su ajavaska, kurios veiklioji medžiaga – dimetiltriptaminas ar San Pedro, kurio veiklioji medžiaga – meskalinas. Šios medžiagos globalizacijos kontekste yra unikalios, kadangi po pasaulį keliauja kartu su tenykščiais šamanais, jie dažnai vyksta į užsienio šalis ir veda ceremonijas. O jei šamanų nėra – ceremonijų vedliai neretai bando neatitrūkti nuo kultūrinių tradicijų ir šamanų pasaulėvokos, imituoja ceremonijas, naudoja specifinius ritualus ir įrankius. Apie šias medžiagas klausimų sulaukiame gerokai mažiau.

Taip pat, nenustebkite, jei miške sutiksite grybautoją nešiną krepšiu pilnu raudonųjų musmirių (lot. Amanita Muscaria). Raudonosios musmirės (jokiu būdu nesumaišykite su mirtinai pavojingomis žaliosiomis!) yra stiprus vietinis haliucinogenas. Vis tik, jų poveikis gerokai skiriasi nuo klasikinių psichedelikų poveikio, tad apie jas reikėtų kalbėti atskirai.

– Ar yra grėsmė tapti priklausomu nuo psichedelikų?

– Klasikiniai psichedelikai nesukelia fiziologinės priklausomybės. Atvirkščiai – vykdomi tyrimai apie tai, kad šios medžiagos padeda atsikratyti kitų priklausomybių. Taip pat, jie sukelia toleranciją – jeigu medžiagą vartosi vėl, nebejusi tokio stiprumo pojūčių, reikės gerokai daugiau medžiagos.

Visgi, nors fiziologinės priklausomybės klasikiniai psichedelikai nesukelia, įmanoma psichologinė, psichedelikai gali tapti būdu pabėgti nuo realybės.

– Ar galima psichedelikų perdozuoti ir numirti?

– Klasikinių psichedelikų neperdozuosi, na, arba reikia tokių neprotingų dozių, kurių niekas nebando. Kita vertus, neretai tenka išgirsti, kad psichedelikų vartotojai jautė ar matė glembantį kūną, jį paliko, pakilo virš jo. Pojūčiai buvo tokie tikroviški, jog jie manė, kad iš tiesų mirė.

Taip pat, nors ir gana retai, tačiau buvo užfiksuoti atvejai, kai psichedelikus vartoję žmonės nusižudė, pavyzdžiui, nušoko nuo stogo. Dėl to labai svarbu, kad šalia juos vartojančio žmogaus būtų jį prižiūrintis asmuo.

Primenu, kad kalbu apie klasikinius psichedelikus. Nemaišykime jų su naujosiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Taip pat, per didelė empatogeno MDMA ar disociatyvų grupei priklausančio, taip pat haliucinogeninėmis savybėmis pasižyminčio, ketamino dozė gali sukelti stiprų apsinuodijimą ar net mirtį.

– Kokie mitai susiję su psichedelikais ir jų vartojimu yra labiausiai paplitę ir kiek juose yra tiesos?

– Mitų netrūksta. Vieni, nors ir gana populiarūs, yra aiškiai paneigti. Vienas dažniausių yra tas, jog klasikinių psichedelikų lengva perdozuoti ar tapti fiziškai priklausomam. Apie tai jau kalbėjome.

Į kitus vienareikšmiškai atsakyti nėra lengva. Pavyzdžiui, gana dažna nuostata yra ta, kad tikėtina, jog kartą pavartojęs psichedelikų visą gyvenimą matysi pasikartojančias haliucinacijas (ang. flashback). Na, tikėtina tikrai nėra, bet vis dėlto norėdami pakomentuoti šį teiginį turime šiek tiek labiau pasigilinti į vykdytus tyrimus, jų kritiką, terminus, kadangi vienareikšmiškos nuomonės nėra. Praeitais metais išleidome leidinį, kuriame apžvelgėme visuomenėje paplitusius nuostatas apie psichoaktyviąsias medžiagas, ten šiek tiek plačiau apžvelgėme ir šį teiginį bei dar keturioliką kitų.

– Psichedelikų vartojimas Lietuvoje yra draudžiamas ir baudžiamas, tačiau tai vis dėlto vyksta. Jei žmogus apsisprendžia pabandyti ir vartoti, ką jis ar ji turėtų žinoti, kaip pasiruošti ir viską atlikti, kad būtų išvengta galimos žalos ir pavojų? Kam išvis nerekomenduotina vartoti psichedelikų? Berods, sudarėte „Saugios kelionės atmintinę“?

– Taip, esame sukūrę žalos mažinimo lankstinukus, kuriuos daliname per festivalius ir kitus renginius, taip pat LSD (tačiau ir kitiems psichedelikams puikiai tinkamą) saugesnio vartojimo atmintinę, kurioje žmogus gali pats pažymėti varneles.

Na, visų pirma, patartina medžiaga ištestuoti bent jau reagentiniu testu ir pasižiūrėti, ar tos medžiagos, kurios tikitės, yra bent šiek tiek. Psichedelikų rekomenduojame nemaišyti su kitomis medžiagomis, taip pat įsitikinti, kad nevartojate medikamentų, galinčių sukelti stiprų šalutinį poveikį (pavyzdžiui, ličio, triciklių antidepresantų ir kt.).

Labai svarbu pagalvoti, ar niekas iš giminaičių nesirgo sunkiomis psichinėmis ligomis, kadangi polinkis į šias ligas pavartojus psichedelikų didina riziką atsirasti psichozei.

Reikėtų nepamiršti gerti vandens, iš anksto pasiruošti užkandžių, pavyzdžiui, riešutų, uogų vaisių.
Jeigu domitės psichedelikais, ko gero ne kartą girdėjote terminą „set&setting“, kuris akcentuoja aplinkos ir nusiteikimo svarbą. Aplinka turėtų būti saugi, patikima, švari ir maloni, o asmens savijauta stabili, jis neturi jausti stipraus nerimo, baimės. Taip pat šalia turėtų būti prižiūrėtojas (ang. trip sitter) – žmogus, kuriuo pasitikite, šalia kurio jaučiatės saugiai ir ramiai. Dar geriau, jei šis žmogus būtų pats kada nors patyręs psichedelikų poveikį.

Nors daugelis patyrusių keliones mini, jog vartojant psichedelikus labai įdomu tyrinėti aplinką, ji pamatoma tarytum vaiko žvilgsniu, iš naujo, tačiau aplinka gali dirginti, taip pat gali būti sunku orientuotis, judėti. Kartais naudinga tiesiog atsigulti, įsijungti muziką ir užsidengti akis – tad būtų gerai iš anksto pasiruošti ausines ir akių raištį. Mokslininkas Bilas Richardsas sukūrė 49 dainų sąrašą, padedantį giliau patirti grybų kelionę.

Raginame į psichedelikus žvelgti su pagarba, į naują kelionę leistis tik jau integravus prieš tai buvusios kelionės patirtis.

– Kuo psichedelikai skiriasi nuo kitų narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo įpročių ir žalos atžvilgiu?

– Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje vykdyti tyrimai, kuriuose buvo vertinamos psichoaktyviosios medžiagos pagal jų žalą visuomenei ir individui. Klasikiniai psichedelikai (magiškieji grybai, LSD) rikiavosi žalingumą nurodančios lentelės gale. Iš esmės jie yra saugesni už daugelį kitų draudžiamų medžiagų, nesukelia fizinės priklausomybės, jų praktiškai neįmanoma perdozuoti, jie gali turėti reikšmingos terapinės naudos.

Vis tik, susiduriame su mąstymu, jog psichedelikai, gal dar žolė – gerai, kitos medžiagos – blogai. Vienus – leisti, kitus – drausti ir bausti. Žalos mažinimo idėjos remiasi ne draudimu, baudimu, o sveikatos apsauga ir pagalba.

– Kodėl yra pavojinga psichedelikus pirkti nelegaliai? Kaip žinoti ar įsigyti psichedelikai yra tai, ką manei, kad pirkai ir jų kokybė yra gera? Kokios naujos psichoaktyvios medžiagos, atsirandančios dėl draudimų, yra pavojingos ir kaip jas atpažinti?

– Jau aptarėme, kad klasikinių psichedelikų perdozuoti beveik neįmanoma. Tačiau, pavyzdžiui, vietoje LSD galima įsigyti NBOMe, kurios perdozuoti ir mirti, deja, įmanoma. Tad viena iš rekomendacijų – jeigu pajuntate kartų, it metalo skonį – spjaukite medžiagą lauk, greičiausiai tai NBOMe, o ne LSD.

Žinoma, NBOMe tik viena medžiaga. O ką jau kalbėti apie kitas, mums galbūt dar visai nežinomas. Šiek tiek pakoregavus medžiagos molekulę sukuriama nauja medžiaga, kurios nereguliuoja griežti įstatymai, tad jų kūrimas klesti, o poveikis – nenuspėjamas. Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro duomenimis, iki 2019 gruodžio užfiksuotos 950 naujosios psichoaktyviosios medžiagos. Taigi, be specialios įrangos, medžiagų sudėties tikrai nesužinosite, o kol medžiagos draudžiamos, rizika gauti ne tai, ko tikiesi išlieka visada.

Vis tik, reagentiniai testai yra geriau negu nieko, tad mes siūlome medžiagas patikrinti bent jais. Jie neparodo visų priemaišų, tačiau parodo, ar tos medžiagos, kurios tikiesi, yra bent šiek tiek. Testus dalijame per festivalius ir reivus, jei šiemet jie nevyks – testuosime siuntimo į namus ir konsultavimo internetu paslaugą. Taip pat, reagentinius testus vartotojai legaliai gali internetu parsisiųsti patys.

– Prieš pokalbį minėjai, kad domiesi „sittinimais“. Kas tai yra? Kaip ir kodėl tai vyksta?

– Domiuosi, kas padeda sklandžiau, saugiau, prasmingiau patirti kelionę. Kito žmogaus buvimas šalia yra vienas iš žalos mažinimo principų – tiek mes, tiek dauguma psichedelinės bendruomenės atstovų ar mokslininkų pabrėžia, kad šis principas yra labai svarbus. Žinoma, pasitaiko žmonių, kurie sako, kad puikiai susitvarko ir giliausius išgyvenimus patiria būdami vieni, bet tai palikime labai patyrusiems ir sąmoningiems keliautojams.

Mokslo atstovai į tai žiūri ypač rimtai. Pavyzdžiui, esu skaičiusi, kad prieš procedūrą turėtų būti mažiausiai 8 kontaktinės valandos tarp gido ir būsimojo keliautojo, reikėtų susitikti bent keturis kartus per vieną mėnesį. Bent vienas iš šių susitikimų turėtų būti toje vietoje, kurioje vyks medžiagos vartojimas. Man įdomios tiek rekomendacinės gairės ateities psichoterapijoms, tiek psichedelinės bendruomenės narių kuriami leidiniai.

Tiek vienur, tiek kitur kalbama apie pasiruošimą, elgesį per kelionę, komunikaciją jau po kelionės. Koks turėtų būti akių kontaktas, kokie turėtų būti susitarimai su keliaujančiuoju dėl fizinių prisilietimų? Kada reikėtų įsiterpti, užduoti klausimus? Netgi – ką daryti, jeigu kyla visai nenumatyta situacija, pavyzdžiui, žemės drebėjimas? Pridedu vieno įdomaus nemokslinio leidinio nuorodą, kuriame galima rasti įdomių ir vertingų įžvalgų.

– Psichedelikų naudojimas psichoterapijoje dažniausiai naudojamas pogrindyje su nelegaliai tai darančiais vedliais, šamanais, terapeutais ceremonijų ar sesijų metu. Ar tai vyksta Lietuvoje? Kokie to pavojai?

– Kaip ir daugelyje Europos šalių, taip ir Lietuvoje yra paklausa ir pasiūla grupinėms ajavaskos ir San Pedro ceremonijoms, taip pat teko girdėti ir apie organizuojamas grybų ceremonijas. Mano žiniomis, tokias paslaugas Lietuvoje siūlantys žmonės į ceremonijas žiūri atsakingai, pagarbiai, patys labai domisi dvasingumu, tačiau savaime suprantama, kad už visus kalbėti negalima. Gali pasitaikyti tariamų gidų su blogais ketinimais ar savaip suprantančių gydymą. ajavaskai tapus pelningu verslu, Amazonėje atsirado įvairiausių „specialistų“. Žiniasklaidoje nuskambėjo atvejai, kai ceremonijoje dalyvavę asmenys teigė patyrę seksualinį priekabiavimą.

Apie pogrindyje vykstančias terapijas žinių neturiu. Manau, kad jos gana retos, apie jas garsiai nesiskelbiama. Norisi tikėti, kad tai taps realybe mūsų sveikatos sistemoje.

– Kas yra „bad trip“ (bloga kelionė)? Kaip elgtis jei ji ištinka tau ar kažkam šalia?

– Blogomis kelionėmis vadinami medžiagų vartojimo atvejai lydimi nerimo, baimės, panikos, disforijos ir (arba) paranojos. Medžiagos vartotojas gali patirti įvairių neigiamų sensorinių, somatinių, psichologinių, metafizinių pojūčių. Patiriami išgyvenimai gali turėti įtakos neprognozuojamai, pavojingai elgsenai nukreiptai į save arba kitus.

Sklandžiau išgyventi blogas keliones padeda dėmesingo įsisąmonimo technikų pažinimas, gilus kvėpavimas, šalia esančio žmogaus palaikymas, suvokimas, kad tai baigsis.

Nors psichedelinė kelionė gali priminti didžiausią kada nors patirtą košmarą ir visam laikui atgrasyti nuo psichedelinių patirčių, vis dėlto dalis jas patiriančių žmonių įvardija, kaip naudingas, ypač praėjus tam tikram laikui ir jas integravus.

– Populiarėja ir psichedelikų mikrodozavimo (microdosing) praktika. Gal gali apie ją papasakoti daugiau – kokie tokios praktikos ypatumai? Kuo ji skiriasi nuo psichedelikų vartojimo įprastomis dozėmis?

– Psichedelikų mikrodozavimas yra psichedelikų vartojimo būdas, kai vartojama daug kartų mažesnė dozė už aktyvią. Manoma, kad taip galima išvengti nepageidaujamų arba įprastą rutiną sutrikdančių efektų: apsvaigimo, haliucinacijų, depersonalizacijos, tačiau išlaikyti kitus: skatinti produktyvumą ir kūrybiškumą, kelti nuotaiką, malšinti nerimą.
Kolkas mikrodozavimo praktika neturi mokslinio pagrindo, vyksta tyrimai, o vartotojų patirtys yra gana įvairialypės. Mūsų savanoris apie tai parašė išsamų straipsnį, jeigu domitės mikrodozavimu, kviečiu pasiskaityti.

– Kokia yra galima žala gamtai dėl psichedelikų vartojimo? Pavyzdžiui, išpopuliarėjus ajavaskos, gėrimui reikalingi augalai yra greičiau suvartojami negu užauga. Galbūt yra daugiau tokių pavyzdžių?

– Girdėjau, kad sparčiai kertami Vakarų Afrikoje augantys, ibogaino turintys Tabernanthe iboga medžiai. Ibogainas – taip pat psichedelikas, su kuriuo vis dažniau eksperimentuojama priklausomybių gydyme.

– Kokia yra Lietuvos politika psichedelikų atžvilgiu? Kokie tokios politikos privalumai ir trūkumai?

– Klasikiniai psichedelikai yra įtraukti į griežčiausią, I draudžiamų medžiagų sąrašą. Pagal Jungtinių Tautų konvencijų nuostatas Lietuva turi kriminalizuoti šių medžiagų platinimą. Tačiau asmeninis vartojimas yra paliekamas valstybių diskrecijai ir jos gali rinktis griežtesnį ar švelnesnį teisinį režimą. Lietuvoje iki 2017 metų už disponavimą nedideliu kiekiu draudžiamų medžiagų galėjo būti taikoma baudžiamoji arba administracinė atsakomybė. Nuo 2017 metų įsigaliojo LR administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame buvo panaikinta administracinė atsakomybė už nedidelio kiekio draudžiamų psichoaktyviųjų medžiagų įgijimą ir laikymą. Tad disponavimui nedideliu kiekiu draudžiamų medžiagų asmeninėms reikmėms taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Tokios politikos trūkumai – neefektyvus valstybės resursų paskirstymas ir panaudojimas. Pavyzdžiui, policijos įstaigos turi naudoti resursus smulkių nusikaltimų tyrimui. Taip pat, nusikaltęs asmuo patiria ilgalaikes neigiamas pasėkmes, neproporcingas įvykdytam nusikaltimui. Pastebima, kad už neteisėtą šių medžiagų apyvartą dažniausiai sulaikomi gana jauni asmenys: nuo 18 iki 29 metų. Jau ne kartą girdėjome apie jaunus žmonės, nubaustus už pasidalintą suktinę.
2019 metais Lietuvoje buvo publikuotas tyrimas, kuriame teigiama, jog baudžiamosios atsakomybės taikymas už disponavimą nedideliu draudžiamų psichoaktyviųjų medžiagų kiekiu savo reikmėms nedavė teigiamų rezultatų: ženkliai išaugo nusikalstamų veikų skaičius, prastėjo su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusių žalos visuomenės sveikatai rodikliai.

– Kokie būtų psichedelikų dekriminalizavimo nauda ir pavojai?

Dažnai baiminamasi, kad dėl draudžiamų psichoaktyviųjų medžiagų disponavimo asmeninėms reikmėms dekriminalizacijos drastiškai išaugs šių medžiagų vartojimas. Vis tik, išanalizavę visuomenes, kuriose pasitelkiamas liberalesnis požiūris kartu su žalos mažinimo priemonėmis, matome, kad tokios baimės yra nepagrįstos. Draudžiamų medžiagų vartojimas nuosekliai auga visoje Europoje, nepaisant to, kokia politika – prohibistinė ar liberali yra vykdoma vienoje ar kitoje šalyje. Taip pat, kaip jau minėjau, dėl draudimų sparčiai kuriamos naujosios, menkai tyrinėtos, psichoaktyviosios medžiagos, kurių dar nereguliuoja įstatymai.

Portugalijoje, nuo 1999 m. iki 2015 m. mirčių, susijusių su draudžiamų medžiagų vartojimu sumažėjo 6 kartus, o naujai diagnozuotų ŽIV susirgimų – beveik 36 kartus. Čekijoje šie skaičiai nėra tokie įspūdingi, tačiau mirtingumo ir ŽIV susirgimų rodikliai yra stabilūs bei mažesni už ES vidurkį.

Persiorientavimas iš baudžiamosios politikos į grįstą sveikatos apsauga leistų lengviau pasiekti siekiančius priklausomybės gydymo, skatinti jų integraciją į visuomenę, išvengti dėl suktinės sudaužytų žmonių likimų, efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus. Na, o kalbant kokrečiai apie psichedelikų dekriminalizavimą, tai padėtų vystyti ir vykdyti svarbius tyrimus.

Tolimesniam domėjimuisi:

• Michael Pollan knyga „Kaip pakeisti protą: ką apie sąmonę, mirtį, priklausomybes, depresiją ir transcendenciją atskleidžia psichedelikų mokslas“. Išleido „Kitos knygos“;
• MAPS– Multidisciplininė psichedelikų studijų asociacija;
• Dokumentinis filmas „Fantastic Fungi“;
• Psychedelic mushrooms for depression: ‘This is the one that changed things’. Deutsche Welle;
• A New Understanding: The Science of Psilocybin
• How LSD Microdosing Became the Hot New Business Trip. Rolling Stone;
• Psichotropiniai augalai lietuvių tradicijoje;
• Psichodeliniai augalai Lietuvos etninėje kultūroje. Rolandas Petkevičius, Alkas.lt;
• Mikrodozavimo studija.