Padėti kitam. Moksleiviai-savanoriai

0:00:00
0:00:00
0:00:00

Ingridai septyniolika, šeštadieniais ji lietuvių kalbos moko moterį, turėjusią pabėgti iš Baltarusijos. Darjai keturiolika, po pamokų ji keturis kilometrus eina į vaikų dienos centrą mokyti matematikos. Savanorystė Lietuvoje nėra populiari, bet paaugliai gali tai pakeisti.

„Dabar aš padedu žmonėms – o gal po to pagalbos reikės man. Tu nežinai, kokioje situacijoje būsi rytoj. Ir jeigu žmonės užmerks akis prieš problemas, nepadės vieni kitiems, tai bus šakės“, – savanorystės esmę „Zoom“ skambutyje pasako vilnietė aštuntokė Darja.

Lietuvoje savanoriauja kas šeštas žmogus („Eurostat“, 2015 m.), tuo tarpu Olandijoje – du iš penkių, Norvegijoje – beveik kas antras. Pastarosios šalys statistiškai yra ir tarp laimingiausiųjų.

Jauni žmonės Lietuvoje šiuo atveju yra išimtis – jie savanoriauja dvigubai dažniau nei likusi visuomenė. Bet ar jie tai tęs suaugę? Šiame NARA tinklalaidės epizode – pokalbis su keturiais Lietuvos moksleiviais-savanoriais.

<p>Ingrida kalba trimis kalbomis – lietuvių, rusų ir lenkų. Kai „Raudonajam kryžiui“ reikėjo pagalbos mokyti baltarusių šeimą lietuvių kalbos, vienuoliktokės žinios tapo labai reikalingos.</p>

Ingrida kalba trimis kalbomis – lietuvių, rusų ir lenkų. Kai „Raudonajam kryžiui“ reikėjo pagalbos mokyti baltarusių šeimą lietuvių kalbos, vienuoliktokės žinios tapo labai reikalingos.

<p>Septyniolikmetis Lukas priklauso Vilniaus rajono jaunimiečiams – yra organizacijos valdybos narys. Per metus jie surengė eilę bendruomeniškų renginių, nuo minėjimų iki tinklinio varžybų.</p>

Septyniolikmetis Lukas priklauso Vilniaus rajono jaunimiečiams – yra organizacijos valdybos narys. Per metus jie surengė eilę bendruomeniškų renginių, nuo minėjimų iki tinklinio varžybų.

<p>Ewelina su komanda rudenį siekė užmegzti ryšius tarp Vilniaus Naujininkų rajono kaimynų. Daugiabučiuose gyvenantys žmonės dažnai nepažįsta vieni kitų. Moksleiviai įrengė palapinę, į kurią kvietė gyventojus žaisti kortomis ir taip susidraugauti.</p>

Ewelina su komanda rudenį siekė užmegzti ryšius tarp Vilniaus Naujininkų rajono kaimynų. Daugiabučiuose gyvenantys žmonės dažnai nepažįsta vieni kitų. Moksleiviai įrengė palapinę, į kurią kvietė gyventojus žaisti kortomis ir taip susidraugauti.

Pasakojimą rengėme kartu su programa „Social Breeze“, skatinančia moksleivius savanoriauti. Epizode paminėtos savanoriavimo vietos: Raudonasis kryžius, Visų šventųjų šeimos paramos centras, „Socialinis sufleris“.

<p>Gražiausias Darjos savanorystės momentas – kai dienos centro vaikai jai nupiešė atviruką, atsidėkodami už pagalbą jiems rengiant namų darbus.</p>

Gražiausias Darjos savanorystės momentas – kai dienos centro vaikai jai nupiešė atviruką, atsidėkodami už pagalbą jiems rengiant namų darbus.

<p>Ingrida sako, kad nesavanoriautų, jeigu ši veikla būtų apmokama – jai savanorystė yra ne pinigų, o žmogiškų žinių ir artumo apsikeitimas.</p>

Ingrida sako, kad nesavanoriautų, jeigu ši veikla būtų apmokama – jai savanorystė yra ne pinigų, o žmogiškų žinių ir artumo apsikeitimas.

<p>Lukas sako, kad dirbant kartu pasiekti rezultatą yra smagiau nei individualiai.</p>

Lukas sako, kad dirbant kartu pasiekti rezultatą yra smagiau nei individualiai.

<p>Ewelina nežino ar savanoriaus toliau – mokslų baigimui reikia daug laiko ir energijos.</p>

Ewelina nežino ar savanoriaus toliau – mokslų baigimui reikia daug laiko ir energijos.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose. RSS tinklo nuoroda yra čia.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.