N
A
R
A
Mano gimdymas kaip ne mano
1:27:39

„Mano dukra gimė Spalio 31-ąją. Jos gimimas yra mano Helovino istorija,“ – dabar jau be nerimo kalba Celina, Vilniuje gyvenanti filipinietė. Šiame podkasto epizode devynios moterys dalijasi liudijimais apie gimdymą Lietuvos ligoninėse, kur patyrė nuo elementarios nepagarbos iki psichologinių ir fizinių traumų.

Nors medikų bendruomenėje vis labiau sutariama, kad moteris turėtų būti lygiavertė gimdymo proceso dalyvė, pašnekovių liudijimuose atsikartoja panaši mintis – jog jų kūnai gimdymo metu joms nebepriklausė.

Gydytojai akcentuoja, kad 80% gimdymų Lietuvoje praeina gerai, gimdyvių mirtingumas – ypač mažas. Jie taip pat primena, kad akušerių atlyginimai yra „nusikalstamai maži“. Tačiau taip pat sutinka, jog patirtys gimdymo namuose lieka visam gyvenimui, dėl to būtina siekti, kad jos nebūtų traumuojančios.

Žurnalistės Daivos Repečkaitės tyrime kviečiame atkreipti dėmesį į emocinę gimdymo priežiūros pusę ir ieškoti būdų, kaip ją pagerinti. Kiekvienas esame gimę – tačiau kalbėti apie šį procesą ir moters pojūčius jo metu vis dar yra tabu. Pabandykime jį pralaužti.

Šiandien Celinos dukrai dveji. Moteris atvyko į Vilniaus gimdymo įstaigą jau prasidėjus sarėmiams, bet personalas pirmiausia klausė, ar ji galės už paslaugas susimokėti. Gimdymo metu jos vyras turėjo išeiti iš palatos, nes jo paprašė iš karto atsiskaityti. „Ar negalite to padaryti vėliau?“ – klausiau. „Ne, reikia dabar.“ ©Severina Venckutė

Logininėje įstatant kateterį, Celina jautė stiprų skausmą ir verkė. Gydytoja tuo metu referavo į gimdyvės svorį, kad jai „neturėtų skaudėti“ ir vėliau pavadino ją „labai įdomia moterimi.“ Celina, kaip ir dalis kitų pašnekovių, pastebėjo, kad konfliktai su gydytojais ir akušeriais sumažino natūralų vaiko gimimo džiaugsmą. ©Severina Venckutė

„Aš juk nieko jums nedarau“ – pasakė gydytoja. „Bet jūs nejaučiate to, ką jaučiu aš“ – atsakė Celina.

Erika, po gimdymo auginanti dukrą su negalia: „Mane susiuvo, pastatė – ir eik. „Mums susitvarkyti reikia, – taip pasakė, – laukia kita.“ Netgi į gimdymą aš turėjau nulipti pati laiptais. „Dar ne tokios nueina,“ sako.“ ©Severina Venckutė

Erika pastebi didelį komunikacijos barjerą tarp gimdyvės ir medicininio personalo. „Man paprašius vandens, iš pradžių uždraudė. Tada vyras pasakė, kad gimdymo metu visame pasaulyje rekomenduojama gerti vandenį. Gydytojai tuomet pasakė, kad gerai – „Jeigu nori, tai gerk.“ Bet juk aš ne degtinės paprašiau, o vandens.“ ©Severina Venckutė

„Netgi į gimdymą turėjau pati nulipti laiptais. „Dar ne tokios nueina,“ sako.“

Žurnalistė Daiva Repečkaitė kalbasi su mama Erika. Pašnekovė savo veido pasirinko neatskleisti. ©Severina Venckutė

Vilnietė Saulė abu vaikus pagimdė po cezario pjūvio. Ji mano, kad antrą kartą šios operacijos nereikėjo. Lietuvoje po cezario pjūvio gimsta kas penktas vaikas. Gimdymas cezario pjūviu daliai moterų turi skaudžias psichologines pasekmes. „Įsijungia nepilnavertiškumas – visos tai pagimdo, o tu negali. Iki galo nepadarei to, ką turėjai.“ ©Severina Venckutė

Vilnietė Viltė (vardas pakeistas) teigia, jog gimdymo metu gydytojai trukdė jai pasirinkti gimdymo pozą, nepaisė jos noro gimdyti natūraliai, su kuo mažiau medicininių intervencijų: „Susidūriau su dideliu dideliu spaudimu gultis į ligoninę ir daryti kaip liepta, nors mes turime pilną teisę atsisakyti.“ ©Severina Venckutė

„Kitos gimdyvės džiaugiasi medikų prisiimama atsakomybe, kad štai, mane gelbėja. Bet gelbėti nereikia. Gimdymas yra natūrali būsena.“ – vilnietė Viltė (vardas pakeistas)

Lygindama trauminį antrąjį gimdymą su gerai pavykusiu pirmuoju, Viltė mato skirtumų – antrą kartą ji išgyveno daug mažesnį džiaugsmą. Jai prireikė kelių mėnesių sugrįžti į įprastą psichologinę būseną. „Visi kartojo – svarbu, kad vaikelis sveikas. Bet man buvo svarbu ir tai, kad patyriau šį juodą emocijų lauką.“ ©Severina Venckutė

„Nė vienoj kitoj srity kiekvienas nesėkmės atvejis nėra taip giliai nagrinėjamas profesionalų ir taip plačiai aptariamas visuomenės. Visuomenė iš kiekvieno nėštumo tikisi tik sėkmingos pabaigos,“ – Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė ©Severina Venckutė

Sveikatos ministerijos apklausos duomenimis, 62% Lietuvoje gimdžiusių moterų teigiamai vertino naujagimio priežiūrą, bet tik 53% manė, kad jos pačios buvo prižiūrėtos tinkamai ir tik 56% jautėsi saugios.

Praėjo laikai, kai gimdymo skyriai panašėjo į karantiną – tėčiai laukdavo, kol naujagimius galės pamatyti pro langą, o gimdyvės ir kūdikiai buvo izoliuojami. Tačiau Lietuvoje gimdymas vis dar labai medikalizuotas, laikomas chirurgine operacija, o ne natūraliu procesu. Iš tokio paveldo gimsta įtampa tarp personalo, siekiančio mediciniškai suvaldyti bet kokią riziką, ir šiuolaikinių gimdyvių, žinančių, kad turi teisę būti įgalintos vaiko gimimo procese. ©Severina Venckutė

Lietuvoje 2017 metais gimdė beveik 27 tūkst. moterų. Lyginant su 2016 metais, gimdžiusių moterų sumažėjo 1,5 tūkst. – daugiau nei penkiais procentais. Gimdymų padaugėjo tik Vilniaus ir Kauno stacionaruose.

„Yra situacijų, kada medikai nebesupranta šeimų. Yra situacijų, kai vaikui gresia tam tikri dalykai, ir mes pratę, kad mūsų balsą išgirstų,“ – prisimindamas įvairius sudėtingus gydytojų ir šeimų bendravimo atvejus sako Virgilijus Rudzinskas, „Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų“ vadovas ©Severina Venckutė

Ligoninių fotografijos atliktos Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikos gimdymo skyriuje ir klinikoje „Krikščioniškieji gimdymo namai“ ©Severina Venckutė

Akušerės gimdymo metu atsakingos už dvi gyvybes: motinos ir kūdikio. Tačiau jų atlyginimai yra tik apie 500-600 eurų „į rankas“.
2017 metais Lietuvoje gimė 103 negyvi naujagimiai, tai sudarė 3,8 atvejo iš tūkstančio gimimų.
85 iš šių naujagimių žuvo iki atvykstant į gimdymo stacionarą. Atvykus į gimdymo stacionarą iki gimdymo pradžios žuvo 8, gimdymo metu – 10 visų negyvų gimusių naujagimių. Higienos instituto duomenys. ©Severina Venckutė

Anot Agnės Matulaitės, gimdymo trauma perauga į kitas gyvenimo sritis – santykius su vyru, problematišką savo kaip mamos suvokimą. Dirbant su trauma, pagerėjimas ateina. „Bet tai nėra trumpas ir lengvas kelias.“ ©Severina Venckutė

Tyrimo iniciatorė Daiva Repečkaitė. Visos šio tyrimo liudininkės gimdė viešosiose Lietuvos ligoninėse, bet kuriose – neįvardijome. Tikslas nėra apkaltinti konkrečias įstaigas ar propaguoti privačias ligonines, kurių paslaugas gali nusipirkti tik nedidelė dalis gimdyvių. Tyrimu siekėme diagnozuoti sistemos bėdas ir ieškoti būdų, kad sveikatos sistema veiktų geriau. ©Severina Venckutė

Tolesniam domėjimuisi:

Tyrimas tekstiniu pavidalu, publikuotas LRT.lt

Atsakymas į tyrimą: Mes ne mažuma, Ugnė Gudžinskaitė ir Miglė Mekšrūnaitė, Mašinos dinozaurai

Violent Treatment During Childbirth: Croatian Women Speak Out, Anja Vladisavljevic, BalkanInsight

How Italian women are organising against ‘obstetric violence’, Alessandra Cicali, openDemocracy

The Scary Truth About Childbirth, Kiera Butler, Mother Jones

Akušerės atvirai pasakė, kodėl jų meilė gimdyvėms tokia skurdi, Greta Ališauskaitė, Lrytas.lt

Perinatologijos praktikos vadovas, sudarytojai Rūta Nadišauskienė, Gražina Drąsutienė ir Mindaugas Kliučinskas. LSMU Mokomoji knyga

„Kiekviena moteris turi teisę į aukščiausią įmanomą sveikatos standartą – tai reiškia ir teisę į pagarbią sveikatos apsaugą,“ – Pasaulio sveikatos organizacija ©Severina Venckutė

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Tyrimą finansavo Baltijos šalių tiriamosios žurnalistikos fondo Re:Baltica programa Fund for Others.

Epizode cituoti įrašai: Šiaulių policija papasakojo, kaip vyko į ligoninę dėl moters, kuri atsisakė gimdyti, Lrytas TV, 10 Things Your Labor Nurse Wants You to Know

Studijinis interviu įrašytas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso inžinierė Kata Bitowt.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.