Jonas Ruškus ir užmiršti Lietuvos neįgalieji

0:00:00

Tinklalaidė \ Asmenybės

Epizodo vedėjas ir redaktorius: Karolis Vyšniauskas

Interviu autoriai: Karolis Vyšniauskas, Urtė Karalaitė

Fotografė: Severina Venckutė

Garso režisierė: Kata Bitowt

2018 gegužės 03

Žmogaus teisės \ Aktyvizmas \ Socialiniai klausimai

„Neįgaliesiems nereikia gailesčio. Jiems reikia jų teises užtikrinančios politikos“, – sako Jonas Ruškus, pirmasis ir vienintelis lietuvis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitete.

Jis iškart atsiprašo, kad kartą netyčia pateko į TV „gerumo akciją“, kuri, gal ir kilnių tikslų vedina, anot jo, įtvirtina neįgaliųjų kaip nepilnaverčių žmonių statusą mūsų visuomenės mąstyme. „Gailestis yra anti-žmogaus teisės“, – sako Jonas Ruškus.

Su 30 metų neįgaliesiems paskyrusiu profesoriumi kalbėjomės apie tai, kaip ši bendruomenė jam leido atrasti tikėjimą, kodėl kalbant apie neįgaliųjų teises ne pinigai yra problema ir kodėl jis sako, kad prieš šimtą metų parašyta „Paskenduolė“ šiandien vėl aktuali: „Tai knyga apie žiaurią bendruomenę. Bendruomenė nėra savaiminis gėris.“

Jono Ruškaus namuose Kaune mus pirmiausia pasitiko ji. ©Severina Venckutė

Jono Ruškaus namų svetainė Kaune. ©Severina Venckutė

Šiam epizodui prie podkasto komandos prisijungė Urtė Karaliūtė (viduryje) iš „Gelbėkit vaikus“. ©Severina Venckutė

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 14 proc. viso pasaulio žmonių gyvena su vienokia ar kitokia negalia. „Lietuvoje jų skaičiuojama tik apie 7%. Nors Skandinavijos šalyse – ir iki 16%“, – sako Jonas Ruškus. ©Severina Venckutė

Puodeliai ant Jono stalo – gaminti neįgaliųjų. Iškyla klausimas, kaip jiems patekti į bendrą rinką. ©Severina Venckutė

Kata Bitowt, Urtė Karalaitė, Jonas Ruškus ir Karolis Vyšniauskas interviu metu. ©Severina Venckutė

Susitikimas Jono Ruškaus namuose. ©Severina Venckutė

„Turime mokyklas, kurios atsirinkinėja vaikus, nes jos nėra pritaikytos neįgaliesiems – tai daro ir geriausios mokyklos Lietuvoje. Tai yra diskriminacija. Neįgalieji vaikai taip uždaromi specialiose mokyklose“, – sako Jonas Ruškus. ©Severina Venckutė

90-ųjų pradžioje Jonas Ruškus išvyko gyventi su neįgaliais žmonėmis ARKOS bendruomenėje Prancūzijoje – tai pakeitė jo gyvenimą. Epizodo pabaigoje kalbėjomės apie religines šios bendruomenės ištakas ir religijos santykį su žmogaus teisėmis. ©Severina Venckutė

„Ne pinigai yra problema, o tai, kad neįgalieji gyvena atskirti globos namuose. Vienam neįgaliajam globos namuose skiriama nuo 400 iki 600 eurų“, – sako Jonas Ruškus. ©Severina Venckutė

Pokalbis Jono Ruškaus namuose. ©Severina Venckutė

Jonas Ruškus savo namų terasoje. ©Severina Venckutė

Po interviu su Jonu Ruškumi. ©Severina Venckutė

Tolesniam domėjimuisi:

„Galia nugalėti“ – „Nanook“ multimedijos projektas apie Lietuvos parolimpiečių rinktinę

LRT Radijo dokumentika apie ARKOS bendruomenę Lietuvoje, kur kartu gyvena sveikieji ir proto negalią turintys žmonės

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Kiti būdai prisidėti

Žmogaus teisės \ Aktyvizmas \ Socialiniai klausimai

Už balso įrašo studiją dėkojame Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.

Susiję