„Mes turime valstybę – ką toliau su ja darom?“ Susitikimas su Emancipacijos dienos iniciatorėmis

0:00:00
0:00:00
0:00:00
Emancipacijos dienos iniciatores suvienijo noras kurti įvairesnes perspektyvas įtraukiančią viešąją erdvę Lietuvoje. ©Denis Vėjas

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo tapo įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“.

Išgirskite diskusijos įrašą paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės podkastų programėlėse:

Norint suprasti, kaip atėjome iki šio momento, reikia prisiminti neseną istoriją.

2015-ųjų pabaigoje Atviros Lietuvos fondas, minėdamas organizacijos 25-metį, surengė diskusiją: „Atkurta Lietuva – atvirėjanti, uždarėjanti?“ Joje dalyvavo šeši pranešėjai – ir visi jie buvo vyrai. Vienvyrės diskusijos Lietuvos viešojoje erdvėje buvo, ir tebėra, dažnos. Bet kai tai įvyko forume fondo, kuris rėmė pirmųjų Lietuvoje lyčių studijų ir feminizmo knygų leidybą, nusivylimas transformavosi į veiksmą.

„Ar tuos 25 metus Lietuva atvirėjo tik vyrams?“, – „Literatūroje ir mene“ klausė menotyrininkė Laima Kreivytė. „Kai pirmą kartą pamačiau tą [diskusijos] nuotrauką, maniau, kad ji daryta prieš 25 metus. <…> Kodėl nė vienas diskusijos dalyvių už stalo nepasigedo kolegių?“ – 15min klausė literatūros kritikė Eglė Kačkutė.

Po kelių mėnesių Lietuvos akademikės ir aktyvistės surengė savo forumą, kuriame, simboliškai, kalbėjo vien moterys. Jų iniciatyva, šiandien žinoma kaip Nacionalinė emancipacijos diena, peraugo į kasmetinį susitikimą, kuriame kalbama tiek apie moterų, tiek apie kitų užmirštamų visuomenės grupių pasaulio patyrimą. Nacionalinėje dailės galerijoje vasario 17 d. vykstanti konferencija yra nemokama ir visiems atvira, pranešėjos už darbą negauna honorarų, bet iniciatyva laikosi, nes jos idėja – kurti įvairesnę viešąją erdvę – yra tiek stipri.

Iš kairės: Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Natalija Arlauskaitė ir Dovilė Jakniūnaitė, Vienos universiteto istorikė Rasa Navickaitė. ©Denis Vėjas
Iš kairės: Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Natalija Arlauskaitė ir Dovilė Jakniūnaitė, Vienos universiteto istorikė Rasa Navickaitė. ©Denis Vėjas

Šių metų šventė Emancipacijos dienos komandai istorinė: jų iniciatyva, Seimo pritarimu, pernai įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą: „Vasario 17-oji – nacionalinė emancipacijos diena.“

Kodėl vasario 17-oji? Nes tą dieną 1918 m. Lietuvos moterys Kaune protestavo, kad tarp Nepriklausomybės akto signatarų nebuvo nė vienos moters, nors jos buvo politiškai aktyvios. Lietuvos moterys iškovojo, kad Lietuva taptų viena pirmųjų valstybių Europoje, kurioje moterys gavo teisę balsuoti. Apie tai išsamiai kalbėjome NARA diskusijoje 2017-aisiais Vilniaus universitete.

1918 m. Vasario 17-osios žinia lieka aktuali ir šiandien – ir ne vien moterims. „Emancipacija nėra [vien] moterų savarankiškumo arba moterų išsivadavimo judėjimas. Ne. Tai pretekstas mąstyti apie tai, ką apskritai reiškia emancipacijos idėja, kokiomis formomis ji pasireiškia dabar, nebūtinai vien tik lyties dimensijoj. Bet mums [vasario 17-oji] yra labai svarbi. Kas įvyksta kitą dieną kai valstybės nepriklausomybė paskelbta – ir kas turi vykti?“ – NARA diskusijoje klausia Natalija Arlauskaitė, viena iš emancipacijos dienos organizatorių, Vilniaus universiteto profesorė.

90-ųjų viduryje deklaravusi, kad yra feministė, Margarita Jankauskaitė padėjo šį žodį lietuvių kalboje normalizuoti: „Supratau, kad pokytis įvyko, kai žurnalistai nustojo užduoti klausimą, kokią traumą vaikystėj patyriau, kad kalbu feministinėmis temomis.“ ©Denis Vėjas
90-ųjų viduryje deklaravusi, kad yra feministė, Margarita Jankauskaitė padėjo šį žodį lietuvių kalboje normalizuoti: „Supratau, kad pokytis įvyko, kai žurnalistai nustojo užduoti klausimą, kokią traumą vaikystėj patyriau, kad kalbu feministinėmis temomis.“ ©Denis Vėjas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Natalija Arlauskaitė skirtingų visuomenės grupių emancipaciją mato kaip niekada nesibaigiantį politinį ir socialinį projektą. ©Denis Vėjas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Natalija Arlauskaitė skirtingų visuomenės grupių emancipaciją mato kaip niekada nesibaigiantį politinį ir socialinį projektą. ©Denis Vėjas
Vienos universiteto istorikė Rasa Navickaitė: „Mes pradėjom kalbėti apie emancipaciją ne kaip apie moterų išsilaisvinimą, bet kaip apskritai marginalizuotų grupių, nustumtų į visuomenės pakraščius, teisių klausimą.“ ©Denis Vėjas
Vienos universiteto istorikė Rasa Navickaitė: „Mes pradėjom kalbėti apie emancipaciją ne kaip apie moterų išsilaisvinimą, bet kaip apskritai marginalizuotų grupių, nustumtų į visuomenės pakraščius, teisių klausimą.“ ©Denis Vėjas
„Mes turim šventes, kurių metu džiaugiamės praeitimi. <...> Bet ties tuo negalima sustoti“, – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė. ©Denis Vėjas
„Mes turim šventes, kurių metu džiaugiamės praeitimi. <...> Bet ties tuo negalima sustoti“, – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė. ©Denis Vėjas

Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas.

„Vienas dalykas, kurį pastebiu – vis mažėjanti baimė kalbėti apie daugelį dalykų, kurie buvo didžiulis tabu.“

Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus.

©Denis Vėjas
©Denis Vėjas
©Denis Vėjas
©Denis Vėjas

Išgirskite visą diskusijos įrašą paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės podkastų programėlėse.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Už pagalbą rengiant epizodą dėkojame Jūratei Juškaitei, Adomui Zubei ir Austėjai Pūraitei. Epizodas įrašas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierė – Kata Bitowt. Epizode skamba Martynos Gailiaus kurta muzika.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.