Išgirskite diskusijos įrašą paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės podkastų programėlėse:
Norint suprasti, kaip atėjome iki šio momento, reikia prisiminti neseną istoriją.
2015-ųjų pabaigoje Atviros Lietuvos fondas, minėdamas organizacijos 25-metį, surengė diskusiją: „Atkurta Lietuva – atvirėjanti, uždarėjanti?“ Joje dalyvavo šeši pranešėjai – ir visi jie buvo vyrai. Vienvyrės diskusijos Lietuvos viešojoje erdvėje buvo, ir tebėra, dažnos. Bet kai tai įvyko forume fondo, kuris rėmė pirmųjų Lietuvoje lyčių studijų ir feminizmo knygų leidybą, nusivylimas transformavosi į veiksmą.
„Ar tuos 25 metus Lietuva atvirėjo tik vyrams?“, – „Literatūroje ir mene“ klausė menotyrininkė Laima Kreivytė. „Kai pirmą kartą pamačiau tą [diskusijos] nuotrauką, maniau, kad ji daryta prieš 25 metus. <…> Kodėl nė vienas diskusijos dalyvių už stalo nepasigedo kolegių?“ – 15min klausė literatūros kritikė Eglė Kačkutė.
Po kelių mėnesių Lietuvos akademikės ir aktyvistės surengė savo forumą, kuriame, simboliškai, kalbėjo vien moterys. Jų iniciatyva, šiandien žinoma kaip Nacionalinė emancipacijos diena, peraugo į kasmetinį susitikimą, kuriame kalbama tiek apie moterų, tiek apie kitų užmirštamų visuomenės grupių pasaulio patyrimą. Nacionalinėje dailės galerijoje vasario 17 d. vykstanti konferencija yra nemokama ir visiems atvira, pranešėjos už darbą negauna honorarų, bet iniciatyva laikosi, nes jos idėja – kurti įvairesnę viešąją erdvę – yra tiek stipri.
Šių metų šventė Emancipacijos dienos komandai istorinė: jų iniciatyva, Seimo pritarimu, pernai įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą: „Vasario 17-oji – nacionalinė emancipacijos diena.“
Kodėl vasario 17-oji? Nes tą dieną 1918 m. Lietuvos moterys Kaune protestavo, kad tarp Nepriklausomybės akto signatarų nebuvo nė vienos moters, nors jos buvo politiškai aktyvios. Lietuvos moterys iškovojo, kad Lietuva taptų viena pirmųjų valstybių Europoje, kurioje moterys gavo teisę balsuoti. Apie tai išsamiai kalbėjome NARA diskusijoje 2017-aisiais Vilniaus universitete.
1918 m. Vasario 17-osios žinia lieka aktuali ir šiandien – ir ne vien moterims. „Emancipacija nėra [vien] moterų savarankiškumo arba moterų išsivadavimo judėjimas. Ne. Tai pretekstas mąstyti apie tai, ką apskritai reiškia emancipacijos idėja, kokiomis formomis ji pasireiškia dabar, nebūtinai vien tik lyties dimensijoj. Bet mums [vasario 17-oji] yra labai svarbi. Kas įvyksta kitą dieną kai valstybės nepriklausomybė paskelbta – ir kas turi vykti?“ – NARA diskusijoje klausia Natalija Arlauskaitė, viena iš emancipacijos dienos organizatorių, Vilniaus universiteto profesorė.
Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas.
„Vienas dalykas, kurį pastebiu – vis mažėjanti baimė kalbėti apie daugelį dalykų, kurie buvo didžiulis tabu.“
Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus.
Išgirskite visą diskusijos įrašą paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės podkastų programėlėse.
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai: