Jis vertė ispanakalbę literatūrą, kai Lotynų Amerika buvo pasiekiama tik knygomis

Bronius Dovydaitis sovietmečiu išvertė dešimtis knygų iš ispanų kalbos į lietuvių, nors neturėjo deramų vadovėlių ir žodynų. Šiandien Broniui 76-eri. Aplankiau jį jo namuose Kaune norėdama sužinoti, kaip jam tai pavyko.

Pamatykite videopasakojimą viršuje. Norėdami išgirsti pilną garsinį interviu su Broniumi Dovydaičiu, paspauskite PLAY mygtuką žemiau.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Prisidėti

Bronius Dovydaitis gimė 1945 m., pačioje sovietinės okupacijos pradžioje, Lauckaimyje, Vilkaviškio rajone. Nuo vaikystės, kada per radiją išgirdo meksikietišką muziką, jis svajojo išmokti ispanų kalbą. Atsiradus galimybei, Maskvoje Bronius neakivaizdiniu būdu baigė ispanų kalbos kursus. Po jų nusprendė vakarais bei laisvomis dienomis pabandyti versti grožinę literatūrą į lietuvių kalbą. Taip prasidėjo jo kaip vertėjo karjera.

Meksikiečių poeto Carlos Montemayor eilėraštis „Upė“, Broniaus Dovydaičio vertimas.
Meksikiečių poeto Carlos Montemayor eilėraštis „Upė“, Broniaus Dovydaičio vertimas.

Tačiau norint būti geru vertėju svarbu ne tik išmanyti lingvistinius niuansus, bet ir pažinti šalies, kurios literatūra verčiama, kultūrą, tradicijas ir geografiją. Bronius stengėsi išnaudoti sovietmečiu turėtas minimalias galimybes. Jis rašė laiškus įvairiais adresais į Centrinę ir Pietų Ameriką, prenumeravo ispaniškus žurnalus, ieškojo ispaniškų knygų ir žodynų.

„RAŠYDAVAU LAIŠKUS ADRESAIS, NUGIRSTAIS PER UŽSIENIO RADIJĄ, BET JIE TURBŪT NET NEIŠEIDAVO IŠ TARYBŲ SĄJUNGOS“

Galiausiai pastangos nenuėjo veltui. Broniui Dovydaičiui pavyko užmegzti ryšį su literatūra besidominčiais ispanakalbiais rašytojais, tarp jų – Nobelio premijos laureatu Camilo José Cela, meksikiečių rašytoju Carlos Fuentes ir kitais. Jo susirašinėjimo draugai atsiųsdavo knygų, papasakodavo apie kalbos subtilybes. Dalis susirašinėjimų virto svarbiomis draugystėmis, besitęsiančiomis lig šiol.

Bronius Dovydaitis savo darbo kambaryje Kaune, 2021-ųjų vasara.
Bronius Dovydaitis savo darbo kambaryje Kaune, 2021-ųjų vasara.

Garsiniame pasakojime vertėjas taip pat papasakojo, kaip Tarybų Sąjungos laikais, kai galimybės keliauti buvo labai ribotos, jam pavyko nukeliauti į Kubą (1987 m.) ir Ispaniją (1988 m.). Jis taip pat pasidalijo įspūdžiais iš vėlesnės savo kelionės į Meksiką.

Matės arbatos puodelių kolekcija Broniaus Dovydaičio namuose Kaune.
Matės arbatos puodelių kolekcija Broniaus Dovydaičio namuose Kaune.
Nuotrauka iš kelionės į Meksiką. Bronius Dovydaitis stovi šalia vienos didžiausių Meksikos piramidžių – Saulės piramidės.
Nuotrauka iš kelionės į Meksiką. Bronius Dovydaitis stovi šalia vienos didžiausių Meksikos piramidžių – Saulės piramidės.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo Bronius tapo dėstytoju Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune. Ten jis labiau įsigilino į ispanų kalbos gramatiką, o vėliau parengė ir keletą pratybų, skirtų mokytis ispanų kalbos. Pokalbyje jis pasidalijo keliais ispanų kalbos ypatumais bei papasakojo, kas, jo nuomone, svarbu, mokantis užsienio kalbos.

Vertėjo Broniaus Dovydaičio darbo kambarys Kaune.
Vertėjo Broniaus Dovydaičio darbo kambarys Kaune.
Reklama

Pasakojime paminėti Broniaus vertimai:

  • Miguel Barnet romanas „Maronas” (Cimarrón). Vaga, 1974.
  • Camilo José Cela romanas „Avilys; Paskualio Duartės šeima” (La colmena, La familia de Pascual Duarte). Vaga, 1981.
  • Carlos Fuentes romanas „Skaidriausio oro sritis” (La región más transparente). Vaga, 1983.
  • „Ispanų novelės”. 41 apsakymas (versta kartu su kitais). Vaga, 1984.
  • José Soler Puig romanas „Naktinė duona” (El pan dormido). Vaga, 1986.
  • Rafael Sánchez Ferlosio romanas „Charama” (El jarama). Vaga, 1989.
  • Enrique Larreta romanas „Dono Ramiro šlovė” (La gloria de Don Ramiro). Vyturys, 1989.

Broniaus Dovydaičio vertimus taip pat galima rasti internete, kur jo išverstus tekstus publikuoja jo vaikai:

Tinklalaidėje bei videopasakojime panaudota marimbos muzika ir Spearfisher su River Lume kūrinys „Cars of Guadalajara“.