Viena priežasčių, kodėl – nes jie niekada nėra šių žmonių sutikę. Arba nežino, kad yra.
Atviro rato diskusijoje podkasto klausytojai susitiko su buvusiais nuteistaisiais, socialiniais darbuotojais, menininkais ir žurnalistais. Visi kartu bandėme suprasti, ką kalėjimas padaro su žmogumi ir kaip visuomenė turėtų elgtis, kad sugrįžti būtų lengviau.
Pokalbis įrašytas 2018 m. rugsėjo 15-ąją Vilniuje, Lietuvos žurnalistikos centre ir redaguotas siekiant aiškumo ir trumpumo.

Suomijoje 90-ųjų pradžioje įkalintųjų žmonių skaičius 100,000 gyventojų buvo panašus kaip ir Lietuvoje. Šiandien jis – penkis kartus mažesnis. „Nors esame tauta patyrusi tiek trėmimų, katorgų ir tardymų, vis dar tikime, kad laisvės atėmimo bausmė yra vienintelis ir geriausias kelias keisti žmogų“, – yra sakęs kriminologas Gintaras Sakalauskas. ©Mindaugas Drigotas

Beveik du trečdaliai įkalintųjų sako, kad už grotų jie jaučiasi vieniši. Beveik pusė sutinka arba iš dalies sutinka su teiginiu „aš jaučiuosi, lyg čia negalėčiau ištverti daugiau nė vienos dienos“. Penktadalis sutinka arba iš dalies sutinka su teiginiu, „aš nebematau prasmės savo gyvenime“ (Lietuvos teisės instituto tyrimas, 2016 m.) ©Mindaugas Drigotas
Tolesniam domėjimuisi:
„Vienodos dienos“, multimedijos istorija iš Panevėžio moterų pataisos namų. Autoriai – Berta Tilmantaitė, Artūras Morozovas, „Nanook“
Anne Hillman kalėjimo susitikimų laidų įrašai, „Alaska Public Media“
Kriminologas apie žiaurią Lietuvos kalėjimų realybę: po gražiais lozungais klesti totalitarizmas, Vytenis Miškinis, 15min
How Prison Changes People, Christian Jarrett, BBC
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai: