Atverti grotas

0:00:00

Epizodo redaktorius: Karolis Vyšniauskas

Fotografas: Mindaugas Drigotas

2018 rugsėjo 25

Šiuo metu beveik 7,000 žmonių Lietuvoje gyvena už grotų. Lietuva pirmauja Europos sąjungoje pagal tai, kokia dalis gyventojų yra įkalinta. Nepaisant to, daugiau nei pusė lietuvių nenorėtų, jog šalia jų gyventų buvęs kalinys.

Viena priežasčių, kodėl – nes jie niekada nėra šių žmonių sutikę. Arba nežino, kad yra.

Atviro rato diskusijoje podkasto klausytojai susitiko su buvusiais nuteistaisiais, socialiniais darbuotojais, menininkais ir žurnalistais. Visi kartu bandėme suprasti, ką kalėjimas padaro su žmogumi ir kaip visuomenė turėtų elgtis, kad sugrįžti būtų lengviau.

Pokalbis įrašytas 2018 m. rugsėjo 15-ąją Vilniuje, Lietuvos žurnalistikos centre ir redaguotas siekiant aiškumo ir trumpumo.

Česlovas suskaičiavo 18 kartų, kai buvo nepriimtas į darbą, darbdaviams sužinojus, kad jis yra teistas. Šiandien dirbantis ir nebevartojantis svaigalų jis kuria bendruomenės centrą Naujojoje Vilnioje, kuris taptų namais kitiems grįžusiems. ©Mindaugas Drigotas

Atlikęs bausmę keturių šalių kalėjimuose, Martynas Driukas šiandien tapęs saviugdos treneriu ir knygų autoriumi. Jis sako, kad raktas į žmogaus kaitą yra psichologijoje. „Buvau suaugęs vyras, bet mano psichologinis amžius dar buvo vaiko. Turėjau dirbti su savimi, kad užaugčiau.“ ©Mindaugas Drigotas

Lietuvos kalinių globos draugijos reabilitacinio centro vadovė Milda Bliumenzonienė yra sutikusi žmonių, kurie į pataisos namus grįžta 10 ir daugiau kartų. „Reiškia, „pataisymas“ neveikia“, – sako ji. „Turime galvoti, ką reikia daryti kitaip.“ ©Mindaugas Drigotas

Pokalbyje dalyvavo Aliaskos visuomeninio radijo žurnalistė Anne Hillman, rengusi panašius susitikimus Aliaskoje tarp kalinių ir laisvėje esančiųjų. „Iš to ką girdžiu, situacija JAV ir Lietuvos kalėjimuose yra labai panaši.“ ©Mindaugas Drigotas

Suomijoje 90-ųjų pradžioje įkalintųjų žmonių skaičius 100,000 gyventojų buvo panašus kaip ir Lietuvoje. Šiandien jis – penkis kartus mažesnis. „Nors esame tauta patyrusi tiek trėmimų, katorgų ir tardymų, vis dar tikime, kad laisvės atėmimo bausmė yra vienintelis ir geriausias kelias keisti žmogų“, – yra sakęs kriminologas Gintaras Sakalauskas. ©Mindaugas Drigotas

Klausytojos Aušrinės refleksija. ©Mindaugas Drigotas

Menininkės Guoda Bardauskaitė ir Ieva Šližienė performanso „Aš esu tu“ metu susitikinėjo su Panevėžio moterų pataisos namuose bausmę atliekančiomis moterimis, kad geriau suprastų ten esančią bendruomenę. ©Mindaugas Drigotas

Beveik du trečdaliai įkalintųjų sako, kad už grotų jie jaučiasi vieniši. Beveik pusė sutinka arba iš dalies sutinka su teiginiu „aš jaučiuosi, lyg čia negalėčiau ištverti daugiau nė vienos dienos“. Penktadalis sutinka arba iš dalies sutinka su teiginiu, „aš nebematau prasmės savo gyvenime“ (Lietuvos teisės instituto tyrimas, 2016 m.) ©Mindaugas Drigotas

Tolesniam domėjimuisi:

„Vienodos dienos“, multimedijos istorija iš Panevėžio moterų pataisos namų. Autoriai – Berta Tilmantaitė, Artūras Morozovas, „Nanook“

Anne Hillman kalėjimo susitikimų laidų įrašai, „Alaska Public Media“

Kriminologas apie žiaurią Lietuvos kalėjimų realybę: po gražiais lozungais klesti totalitarizmas, Vytenis Miškinis, 15min

How Prison Changes People, Christian Jarrett, BBC

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Kiti būdai prisidėti

Socialiniai klausimai \ Žmogaus teisės

Diskusiją organizavo Martyna Šulskutė, Berta Tilmantaitė ir Artūras Morozovas, pasiruošti padėjo praktikantė Vilma Kulytė.

Garso režisierė: Kata Bitowt.

Renginio partneriai Lietuvos žurnalistikos centras. Live diskusijos yra bendruomenių žurnalistikos projekto „Finding Common Ground“ dalis ir yra iš dalies finansuojamos „The Robert Bosch Foundation“.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.

Susiję