Visuomenės jautrumo paieškos su Amit Goldman

0:00:00

Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narė Amit Goldman Vilniaus senamiestyje ©Karolis Vyšniauskas

Tinklalaidė \ Visuomenė

Autorius ir fotografas: Karolis Vyšniauskas

2023 04 20

Partneriai:

Interviu \ Žmogaus teisės \ Nacionalizmas \ Socialiniai klausimai

Kai prieš penkiolika metų Vilniaus žydė Amit Goldman ėjo Gedimino prospektu su drauge, ant jų spjovė skinhedas. Šiandien jai atėjus į barą su žydais studentais Vilniaus senamiestyje juos savininkas pasitiko energingu „šalom“.

Antisemitizmas Lietuvoje, iš pirmo žvilgsnio, nyksta. „Žinau, kad yra žmonių, kurie Lietuvą mato kaip krauju suteptą žemę ir niekada čia nevažiuos. Bet dabar rakursas pasikeitęs. Lietuvos žmonėms Lietuvos žydai tampa smalsu“, – NARA podkastui sako Amit, buvusi Europos žydų studentų sąjungos viceprezidentė, dabartinė Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narė.

Tuo pat metu ji su nerimu stebi augantį antisemitizmą Jungtinėse Valstijose, kur 2018 m. įvykdyta terorizmo ataka sinagogoje, o pernai buvęs prezidentas susitiko su Hitlerį gyrusiu menininku ir kitu atviru antisemitu. Ji seka, ar tautinio susipriešinimo korta Baltijos šalyse nebandys žaisti karą Ukrainoje vykdanti Rusija. Ji mato į Vilniaus tarybą pirmą kartą išrinktą atvirai nacionalistinę partiją.

„Visada sunkiau identifikuoti jėgą, kuri keičia formą. Kurios tu gatvėje neatpažinsi. Negaliu pasakyti, kad žmonės su (antisemitinėmis) pažiūromis yra dingę. Jie šalia mūsų, tik jie nebekalba taip garsiai, nes supranta, kad politinis korektiškumas yra svarbus dalykas“, – tęsia NARA pašnekovė.

„Lietuvoje mes turėtume būti jautresni vieni kitiems. Nesvarbu, ar esi žydas, ar ne.“

Šis pokalbis, kurį veda NARA žurnalistas Karolis Vyšniauskas, yra mūsų naujos partnerystės su Lietuvos žmogaus teisių centru pirmasis kūrinys. Dviejų podkasto epizodų ir dviejų video dokumentikų serijoje kalbėsimės su žmonėmis iš Lietuvos visuomenės audinyje nuo seno labiausiai atskirtų etninių bendruomenių – žydų ir romų.

Išgirskite įrašą paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykitės jo podkastų programėlėse:

Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narė, tarptautinio medicinos startuolio „Lapsi Health“ partnerysčių vadovė Amit Goldman Vilniaus senamiestyje ©Karolis Vyšniauskas

Amit senelis Bentsion, kilęs iš Ukrainos žydų šeimos. ©Amit Goldman

Amit močiutė Sima Oguzaitė. Ji – viena nedaugelio Holokaustą išgyvenusių Lietuvos žydžių. Jai išgyventi padėjo lietuvių šeimos. ©Amit Goldman

Amit močiutė, gydytoja Dr. Emilia Goldman.

Ukmergėje buvo užrašas menantis ten gyvenusius Oguzus, Amit senelius. Po renovacijos kelis metus pavardė buvo ištrinta. ©Dainius Vytas

(Atnaujinta) Po publikacijos pasirodymo, Amit senelius menantis užrašas Ukmergėje buvo atkurtas. Ar publikacija tam turėjo esminės įtakos, neturime informacijos.

Vienas retų istorinio žydiško Vilniaus ženklų Vilniaus senamiestyje. „Šiaurės Jeruzale“ iki Holokausto vadintame mieste dabar gyvena tik apie penki tūkstančiai žydų. ©Karolis Vyšniauskas

Interviu \ Žmogaus teisės \ Nacionalizmas \ Socialiniai klausimai

Šis tinklalaidės epizodas yra parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos žmogaus teisių centru, kuris kartu su partneriais įgyvendina projektus, skirtus kovoti su antisemitizmu ir antičigonizmu. Projektus bendrai finansuoja Europos Komisija, Švedijos institutas, Švedijos ambasada Vilniuje ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.

Susiję