N
A
R
A
90-ųjų tranzicija. Kaip praplėsti pasakojimą?
0:48:35

Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis šiemet liko neišnaudota proga refleksijai – dėmesį nuo istorijos perėmė viruso sukeltas nerimas dėl ateities. Gyvenimui karantine tapus nauja norma, šiame podkasto epizode kviečiame atsigręžti į istoriją ir geriau suprasti tranziciją iš sovietinio pasaulio į nepriklausomybę.

„Žmonės, kurie išgyveno tą virsmą – manau jiems galima statyti paminklą“, – sako viena epizodo pašnekovių, Vilniaus lenkė Božena Miežonis. Būdama paauglė ji padėjo tėvams dirbti Gariūnų turguje. Prekyba jie, inžinieriai, turėjo užsiimti kai nepriklausomybės pradžioje buvo atleisti iš darbo – galimai dėl savo tautybės. „Atsimenu, prie jų turguje stovėjo dirigentai, kiti inžinieriai. Ir visi buvo ne lietuviai.“

Tranzicijos metu Vilniuje Božena Miežonis ėjo į lietuvišką darželį. Grįžusi namo ji nebenorėjo su tėvais kalbėtis lenkiškai – toks išskirtinai lietuviškas Sąjūdžio judėjimas jai, 6 metų vaikui, tuo metu atrodė. ©Severina Venckutė

Nei Božena, nei jos tėvai nenorėtų grįžti į sovietmetį – jie priėmė pokyčius kaip neišvengiamą procesą ir stengėsi jame išlikti. Bet dalis žmonių to laikotarpio ilgisi. Anot 2016 m. Rytų Europos studijų centro paskelbto tyrimo, ketvirtadalis žmonių Lietuvoje sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau.

Tranzicijos periodo naratyvas sukurtas per visuomenės vienybės vaizdinius – Baltijos kelią, Sąjūdžio mitingus, Roko maršus, laikotarpio sudėtingumą nukeliant į antrą planą. Kaip naratyvą praplėsti, išlaikant demokratiškos Lietuvos, kaip vertybės, idėją? Kviečiame išgirsti audiopasakojimą.

Vilniaus Taikos progimnazijos moksleiviai pasiliko po pamokų pasikalbėti apie istoriją. Jie yra karta, kuriai trancizijos laikas bus pažintas jau iš mokytojų ir tėvų pasakojimų. ©Martyna Šulskutė

Istorijos mokytojas Algis Bitautas, dėstydamas apie balsavimą dėl nepriklausomybės, mini ir 6 lenkakalbius politikus, kurie susilaikė – bet užuot juos parodęs kaip nelojalius Lietuvai, moksleiviams bando paaiškinti, kodėl šie politikai galėjo taip pasielgti. ©Martyna Šulskutė

„Mes nesiekiame teisinti, mėgti, ar nemėgti. Stengiamės suprasti.“ – istorijos mokyojas Algis Bitautas

Buvusi istorijos mokytoja, švietimo ekspertė Asta Ranonytė tiria, kaip lietuviškuose istorijos vadovėliuose skirtingose klasėse kalbama apie trancizijos laikotarpį. Anot jos, vyrauja „saugus“ naratyvas – bet, priešingai nei daugelyje kitų disciplinų, istorijos mokytojai turi daug laisvės pasakojimus praplėsti ir su mokiniais diskutuoti. ©Severina Venckutė

Kovo 11-osios minėjimas Vilniuje, koronaviruso Lietuvoje pradžioje ©Severina Venckutė

Žurnalistas Karolis Vyšniauskas ir švietimo ekspertė Asta Ranonytė Vilniaus Katedros aikštėje, Kovo 11-ąją ©Severina Venckutė

Tolesniam domėjimuisi:

Sovietinė nostalgija ir „vatnikai“: kodėl jie yra ir ką daryti?, Tomas Markevičius, Sociologai.lt

Мои 90-е: podkastas apie 90-uosius Rusijoje

‘This is the golden age’: eastern Europe’s extraordinary 30-year revival, Shaun Walker, The Guardian

How liberalism became ‘the god that failed’ in eastern Europe, Ivan Krastev and Stephen Holmes, The Guardian

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Patreon

Parengta įgyvendinant projektą „Transition Dialogue 2019-2021. Dealing with change in democratic ways“, finansuojamą Vokietijos federacinės pilietinio ugdymo agentūros lėšomis. Projektą Lietuvoje įgyvendina Atviros Lietuvos fondas.

Studijinis balsas įrašytas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos studijoje, garso režisierė Kata Bitowt.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.