„Žmonės, kurie išgyveno tą virsmą – manau jiems galima statyti paminklą“, – sako viena epizodo pašnekovių, Vilniaus lenkė Božena Miežonis. Būdama paauglė ji padėjo tėvams dirbti Gariūnų turguje. Prekyba jie, inžinieriai, turėjo užsiimti kai nepriklausomybės pradžioje buvo atleisti iš darbo – galimai dėl savo tautybės. „Atsimenu, prie jų turguje stovėjo dirigentai, kiti inžinieriai. Ir visi buvo ne lietuviai.“
Nei Božena, nei jos tėvai nenorėtų grįžti į sovietmetį – jie priėmė pokyčius kaip neišvengiamą procesą ir stengėsi jame išlikti. Bet dalis žmonių to laikotarpio ilgisi. Anot 2016 m. Rytų Europos studijų centro paskelbto tyrimo, ketvirtadalis žmonių Lietuvoje sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau.
Tranzicijos periodo naratyvas sukurtas per visuomenės vienybės vaizdinius – Baltijos kelią, Sąjūdžio mitingus, Roko maršus, laikotarpio sudėtingumą nukeliant į antrą planą. Kaip naratyvą praplėsti, išlaikant demokratiškos Lietuvos, kaip vertybės, idėją? Kviečiame išgirsti audiopasakojimą.
„Mes nesiekiame teisinti, mėgti, ar nemėgti. Stengiamės suprasti.“ – istorijos mokyojas Algis Bitautas
Tolesniam domėjimuisi:
Sovietinė nostalgija ir „vatnikai“: kodėl jie yra ir ką daryti?, Tomas Markevičius, Sociologai.lt
Мои 90-е: podkastas apie 90-uosius Rusijoje
‘This is the golden age’: eastern Europe’s extraordinary 30-year revival, Shaun Walker, The Guardian
How liberalism became ‘the god that failed’ in eastern Europe, Ivan Krastev and Stephen Holmes, The Guardian
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
