Močiutė, tėtis ir aš baigėme tą pačią kaimo mokyklą. Greitai jos gali nebelikti

0:00:00
0:00:00
0:00:00

Važiuojant nuo Kryžkalnio link Kelmės ties Pakražančio kaimu matosi baltas pastatas. Tai Pakražančio gimnazija, kurią baigiau beveik prieš trejus metus. Tada buvau viena iš 171 mokyklos moksleivių, o šiandien jų jau penktadaliu mažiau.

(Norėdami išgirsti audiodokumentiką, spauskite aukščiau esantį mygtuką „Play“)

Vietos bendruomenė baiminasi, kad greitai gimnaziją palies mokyklų reforma. Ji numato, kad nuo 2023 m. rudens mokyklos su mažiau nei 60 mokinių taps didesniųjų padaliniais, o turint dar mažiau moksleivių, savivaldos sprendimu, joms gali grėsti uždarymas.

Nuo autobusų stotelės iki Pakražančio gimnazijos veda ilgas takas. Juo kasdien eidavau į mokyklą. Žiemą jis apsnigtas, tačiau atšilus orams kartais jis tampa bėgimo takeliu kūno kultūros pamokų metu.
Nuo autobusų stotelės iki Pakražančio gimnazijos veda ilgas takas. Juo kasdien eidavau į mokyklą. Žiemą jis apsnigtas, tačiau atšilus orams kartais jis tampa bėgimo takeliu kūno kultūros pamokų metu.

Tai būtų skaudu ne tik moksleiviams, bet ir visam kaimui, nes neretai tą pačią mokyklą lankė kelios šeimos kartos. Taip buvo ir mano šeimoje: per karą Pakražantyje mokėsi mano močiutė, sovietmečiu – tėtis, o nepriklausomos Lietuvos laikais – aš.

Vienas iš ryškiausių mano močiutės Marijonos prisiminimų – mokyklos šokiai, surengti pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Karo metais dalis mokytojų neleisdavo vaikams linksmintis.
Vienas iš ryškiausių mano močiutės Marijonos prisiminimų – mokyklos šokiai, surengti pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Karo metais dalis mokytojų neleisdavo vaikams linksmintis.
Mano tėtis Arūnas Pakražančio gimnazijoje pradėjo mokytis XX a. aštuntajame dešimtmetyje – tuo metu mokykla klestėjo, turėjo po keletą paralelinių klasių, jose – po 25 moksleivius.
Mano tėtis Arūnas Pakražančio gimnazijoje pradėjo mokytis XX a. aštuntajame dešimtmetyje – tuo metu mokykla klestėjo, turėjo po keletą paralelinių klasių, jose – po 25 moksleivius.
Močiutė ir tėtis mokėsi senajame mokyklos pastate. Vėliau mokykla plėtėsi ir 1995 m. už beveik kilometro išdygo naujas jos pastatas, kuriame mokiausi aš.
Močiutė ir tėtis mokėsi senajame mokyklos pastate. Vėliau mokykla plėtėsi ir 1995 m. už beveik kilometro išdygo naujas jos pastatas, kuriame mokiausi aš.

Todėl šiandien mokyklos bendruomenėje dvejopi jausmai. Vieni nemato ateities kaime ir galvoja, kad jau nuo kitų metų dėl mažo mokinių skaičiaus Pakražančio gimnazija pradės trauktis – taps pagrindine mokykla, o gal net progimnazija. Kiti nusiteikę optimistiškai ir sako, kad į kaimą po truputį grįžta emigrantai ir kuriasi jaunos šeimos, todėl ir mokykla pilnėja.

Kasdien mokyklos autobuso vairuotojas Sigitas Kvietkus nuvažiuoja apie 260 kilometrų, išvežiodamas moksleivius į ir iš mokyklos į aplinkines vietoves.
Kasdien mokyklos autobuso vairuotojas Sigitas Kvietkus nuvažiuoja apie 260 kilometrų, išvežiodamas moksleivius į ir iš mokyklos į aplinkines vietoves.

Šioje garso dokumentikoje aiškinuosi, ką reiškia kaimui turėti gimnaziją. Tai ne tik istorija apie vieną mokyklą. Tai pasakojimas apie gyvenimą regione, kai mokykla lieka pagrindiniu kaimo gyventojų išsilavinimo ir kultūros židiniu.

Mokyklos rūsyje repetuoja vienintelis pučiamųjų orkestras Kelmės rajone.
Mokyklos rūsyje repetuoja vienintelis pučiamųjų orkestras Kelmės rajone.
Reklama
Ilgiausiai šioje mokykloje dirbanti istorijos ir geografijos mokytoja Alma Šarlauskaitė baiminasi, kad gimnazija jau kitąmet gali tapti dešimtmete.
Ilgiausiai šioje mokykloje dirbanti istorijos ir geografijos mokytoja Alma Šarlauskaitė baiminasi, kad gimnazija jau kitąmet gali tapti dešimtmete.
Mokyklos sienas puošia bendruomenės nutapyti kūriniai, šis – vienas seniausių.
Mokyklos sienas puošia bendruomenės nutapyti kūriniai, šis – vienas seniausių.
Mokyklos jaukumą vaikai kuria savomis rankomis – koridoriuose nemažai jų darytų sėdmaišių.
Mokyklos jaukumą vaikai kuria savomis rankomis – koridoriuose nemažai jų darytų sėdmaišių.
Gimnazijos direktorė Raimonda Blužienė sako, kad dalis vyresniųjų klasių moksleivių pradeda anksti dirbti ir vėliau į mokslus nusprendžia nebegrįžti.
Gimnazijos direktorė Raimonda Blužienė sako, kad dalis vyresniųjų klasių moksleivių pradeda anksti dirbti ir vėliau į mokslus nusprendžia nebegrįžti.
Žiemą važiuojant mokyklos autobusiuku įprasta pamatyti stirną.
Žiemą važiuojant mokyklos autobusiuku įprasta pamatyti stirną.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Toma Andrulytė yra žurnalistikos trečiakursė Vilniaus universitete, atliekanti praktiką NARA.

Autorės balsas įrašytas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose. RSS tinklo nuoroda yra čia.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.