O ką jaučia sergančiojo artimieji?

0:00:00
0:00:00
0:00:00
Jonė Piekuraitė-Dudėnė (kairėje) ir Laura Riaubaitė-Pinzar (dešinėje) konsultuoja Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos klinikoje „Gali būti“. Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje jos siekia kurti erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų kurti santykius taip, kaip norėtųsi. ©Denis Vėjas

Kodėl priimta klausti apie sergantįjį, bet nepatogu apie slaugantįjį? Šis skirtumas tapo centriniu naujame NARA tinklalaidės pokalbyje, kurį veda psichologijos ir psichiatrijos klinikos „Gali būti“ specialistės Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė.

Išgirskite epizodą paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykite podkastų programėlėse:

Gydytojo kabinete pokalbis vyksta su sergančiuoju apie jo savijautą, tyrimų rezultatus ir gydymą. Artimasis, kuris slaugo ir palydi pas specialistus, dažnai tampa svarbiu informacijos šaltiniu ar pagalbininku. Vyras, žmona, vaikas, tėvas ar mama – artimiausi sergančiojo palaikytojai. Visų jų išgyvenimai stiprūs ir svarbūs, tačiau neretai lieka paraštėse. Laura ir Jonė šiuo pokalbiu nori pamatyti ir išgirsti artimąjį kaip žmogų, kurio gyvenimą liga taip pat stipriai paliečia ir keičia.

Liga priverčia patirti kūno ribotumą, o kartu – gyvenimo laikinumą.

Psichologė Jonė Piekuraitė-Dudėnė septynis metus buvo „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. ©Denis Vėjas
Psichologė Jonė Piekuraitė-Dudėnė septynis metus buvo „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. ©Denis Vėjas
Laura Riaubaitė-Pinzar yra psichologijos ir psichiatrijos klinikos „Gali būti“ bendraįkūrėja, septynis metus buvusi „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. ©Denis Vėjas
Laura Riaubaitė-Pinzar yra psichologijos ir psichiatrijos klinikos „Gali būti“ bendraįkūrėja, septynis metus buvusi „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. ©Denis Vėjas

Pokalbio metu jos tyrinėja, kokie įvairūs ir nepatogūs jausmai kyla, kaip staigiai ir neplanuotai keičiasi kasdienybė ir gyvenimo perspektyva. Liga priverčia patirti kūno ribotumą, o kartu – gyvenimo laikinumą. Bejėgystė to akivaizdoje atsineša pyktį, desperatišką norą kontroliuoti arba pabėgti, o kartais – absoliutų siaubo jausmą.

Vis dėlto diagnozė nėra mirtis. Tai kaip gyventi toliau? Kas gali padėti artimajam? Pokalbio metu Laura ir Jonė siekia papasakoti, kuo gyvena arčiausiai sergančiojo esantys žmonės, ir svarsto, kaip neužsidaryti ligoje.

Gero klausymo.

Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendrakūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Interviu įrašytas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierė Justina Šimonytė.

Muzikos autorius Martynas Gailius.

Už pagalbą rengiant įrašą dėkojame Katai Bitowt.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.