Kodėl nebūtina sutarti?

0:00:00
0:00:00
0:00:00
Jonė Piekuraitė-Dudėnė (kairėje) ir Laura Riaubaitė-Pinzar (dešinėje) konsultuoja psichologijos ir psichoterapijos klinikoje „Gali būti“. Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje jos siekia kurti erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų kurti santykius taip, kaip norėtųsi. ©Berta Tilmantė

Noras visada sutarti tampa būdu išvengti įtampos ir užduotimi išsaugoti santykį bet kokia kaina. Tik vėliau paaiškėja, kad ta kaina esi tu pats.

Kviečiame išgirsti trečiąjį NARA tinklalaidės epizodą, rengtą psichoterapijos specialisčių Lauros Riaubaitė-Pinzar ir Jonės Piekuraitės-Dudėnės:

Atrodytų, sutarti visada gerai. Tai ramybė, darnūs santykiai, gebėjimas prisitaikyti. Tačiau kartais už šios ramybės slepiasi nebylus nuovargis.

Šiame epizode Laura ir Jonė kalba apie sutarumą kaip apie vieną gražiausių ir kartu klastingiausių žmogaus bruožų. Kada noras sutarti kuria artumą, o kada pamažu virsta savęs išdavyste? Kodėl kai kurie žmonės taip trokšta būti mėgstami, kad praranda kontūrus? Ir kodėl kiti atrodo visada pasiruošę ginčytis, nors iš tiesų tiesiog ieško, kas juos išgirstų?

„Tikras artumas dažniausiai gimsta ne iš nuolatinės ramybės, o iš gebėjimo išbūti skirtumus.“

Pokalbyje aptariama, kas slypi už noro visiems patikti: išmoktas prisitaikymas, baimė, kad pyktis sugriaus santykį, gebėjimas taip stipriai išjausti kitą, kad nebelieka vietos sau. Bet ir priešingas polius, kai tiesumas tampa gynyba, o gebėjimas įsiklausyti atrodo kaip silpnumas.

Kyla klausimas, ar tikrai reikia sutarti, kad būtume arti. Ar kartais būtent nesutarimas nėra didesnis artumo ženklas? Kai išdrįstame pasakyti „aš matau kitaip“ ir vis tiek pasiliekame šalia.

Laura pastebi, kad sutarimas dažnai painiojamas su mėgiamumu, nors tikras artumas dažniausiai gimsta ne iš nuolatinės ramybės, o iš gebėjimo išbūti skirtumus. Jonė sako, kad tam, kad galėtume būti matomi tokie, kokie esame, reikia drąsos, nes kartais ji reiškia, kad teks pasirodyti nepatogūs, ne visiems patinkantys, bet tikri.

Tai pokalbis apie tai, kad nebūtina visada sutarti, kad būtume kartu. Apie ribas, kurios leidžia mus pamatyti. Apie švelnumą, kuris neprivalo tylėti. Ir apie tai, kaip kartais būtent nesutarimas sugrąžina mus į tikresnį ryšį su kitu ir su savimi.

Gero klausymo.

Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendrakūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Išgirskite visus jų rubrikos pokalbius čia.

Interviu įrašytas Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje, garso režisierė Justina Šimonytė.

Muzikos autorius Martynas Gailius.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.