Ar galėtų būti kitaip?
Antropologė, romų bendruomenę tirianti Aušra Simoniukštytė, sociologė Jekaterina Navickė ir dokumentinį pasakojimą apie socialinę atskirtį Lietuvoje rengiantis žurnalistas Artūras Morozovas ieškojo išeičių.
„Lietuvoje susikūrė elitinės ir neelitinės mokyklos. Teko dalyvauti diskusijoje su vienos iš vadinamų elitinių mokyklų mokytoju. Paklausiau, ar jų mokykloje yra bent vienas neįgalus vaikas. Atsakė, kad „ne“ ir nustebo dėl tokio klausimo“, – antropologė Aušra Simoniukštytė.
„Lietuvoje apstu mitų apie skurstančius žmones: kad jie tinginiai, priklausomi nuo alkoholio. Kad jie „patys kalti“. Kai iš tikrųjų, tarp skurstančiųjų yra didelė dalis pensininkų ar vienišų motinų“, – sociologė Jekaterina Navickė
Povilo gyvenime buvo keturi gaisrai. Viename sudegė jo dvi sesės, kitame – tragiškai liepsnose žuvo brolis. Po to kai sudegė pačio namas ir visos buvusios santaupos, jis pradėjo girtauti, persikėlė gyventi į pirtį. Pirtyje jis praleido kelerius metus. Nei vienas gaisras nekilo dėl alkoholio ar tyčinio padegimo. Iš Artūro Morozovo projekto apie socialinę atskirtį.
Saša giliai miškuose esančioje troboje be elektros gyvena apie dvidešimt metų. Nesenai žmoną palaidojęs vyras išsilaiko iš socialinių išmokų bei uždarbio gauto iš retkarčiais pasitaikančių paprastų ūkio ar statybos darbų miestelyje. Iš Artūro Morozovo projekto apie socialinę atskirtį.
Tolesniam domėjimuisi:
„Nemokamų pietų visuomenė“ („Free Lunch Society“), režisieriaus Christian Tod filmas apie universalias bazines pajamas – galimą nelygybės sprendimo būdą. Filmą rodo „Nepatogus kinas“
The Scarcity Trap: Why We Keep Digging When We’re Stuck In A Hole, podkasto „Hidden Brain“ epizodas apie tai, kaip mūsų smegenis paveikia pinigų, ar kitų poreikių trūkumas.
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
