Kaip įveikti skurdą?

0:00:00
0:00:00
0:00:00
Povilas savo pirtyje.

Lietuvoje kas penktas gyventojas yra žemiau skurdo rizikos ribos. Sociologai sako, kad išties padėtis dar sudėtingesnė – giliausiai skurde esantieji į statistiką net nepatenka. Stresas, kurį žmonės patiria gyvendami skurde pakeičia jų mąstymą, o visuomenės nusisukimas nuo skurstančių juos palieka dar didesnėje atskirtyje.

Ar galėtų būti kitaip?

Antropologė, romų bendruomenę tirianti Aušra Simoniukštytė, sociologė Jekaterina Navickė ir dokumentinį pasakojimą apie socialinę atskirtį Lietuvoje rengiantis žurnalistas Artūras Morozovas ieškojo išeičių.

„Lietuvoje susikūrė elitinės ir neelitinės mokyklos. Teko dalyvauti diskusijoje su vienos iš vadinamų elitinių mokyklų mokytoju. Paklausiau, ar jų mokykloje yra bent vienas neįgalus vaikas. Atsakė, kad „ne“ ir nustebo dėl tokio klausimo“, – antropologė Aušra Simoniukštytė.
„Lietuvoje susikūrė elitinės ir neelitinės mokyklos. Teko dalyvauti diskusijoje su vienos iš vadinamų elitinių mokyklų mokytoju. Paklausiau, ar jų mokykloje yra bent vienas neįgalus vaikas. Atsakė, kad „ne“ ir nustebo dėl tokio klausimo“, – antropologė Aušra Simoniukštytė.
„Lietuvoje apstu mitų apie skurstančius žmones: kad jie tinginiai, priklausomi nuo alkoholio. Kad jie „patys kalti“. Kai iš tikrųjų, tarp skurstančiųjų yra didelė dalis pensininkų ar vienišų motinų“, – sociologė Jekaterina Navickė
„Lietuvoje apstu mitų apie skurstančius žmones: kad jie tinginiai, priklausomi nuo alkoholio. Kad jie „patys kalti“. Kai iš tikrųjų, tarp skurstančiųjų yra didelė dalis pensininkų ar vienišų motinų“, – sociologė Jekaterina Navickė
Povilo gyvenime buvo keturi gaisrai. Viename sudegė jo dvi sesės, kitame – tragiškai liepsnose žuvo brolis. Po to kai sudegė pačio namas ir visos buvusios santaupos, jis pradėjo girtauti, persikėlė gyventi į pirtį. Pirtyje jis praleido kelerius metus. Nei vienas gaisras nekilo dėl alkoholio ar tyčinio padegimo. Iš Artūro Morozovo projekto apie socialinę atskirtį.
Povilo gyvenime buvo keturi gaisrai. Viename sudegė jo dvi sesės, kitame – tragiškai liepsnose žuvo brolis. Po to kai sudegė pačio namas ir visos buvusios santaupos, jis pradėjo girtauti, persikėlė gyventi į pirtį. Pirtyje jis praleido kelerius metus. Nei vienas gaisras nekilo dėl alkoholio ar tyčinio padegimo. Iš Artūro Morozovo projekto apie socialinę atskirtį.
Saša giliai miškuose esančioje troboje be elektros gyvena apie dvidešimt metų. Nesenai žmoną palaidojęs vyras išsilaiko iš socialinių išmokų bei uždarbio gauto iš retkarčiais pasitaikančių paprastų ūkio ar statybos darbų miestelyje. Iš Artūro Morozovo projekto apie socialinę atskirtį.
Saša giliai miškuose esančioje troboje be elektros gyvena apie dvidešimt metų. Nesenai žmoną palaidojęs vyras išsilaiko iš socialinių išmokų bei uždarbio gauto iš retkarčiais pasitaikančių paprastų ūkio ar statybos darbų miestelyje. Iš Artūro Morozovo projekto apie socialinę atskirtį.

Tolesniam domėjimuisi:

Nemokamų pietų visuomenė“ („Free Lunch Society“), režisieriaus Christian Tod filmas apie universalias bazines pajamas – galimą nelygybės sprendimo būdą. Filmą rodo „Nepatogus kinas“

The Scarcity Trap: Why We Keep Digging When We’re Stuck In A Hole, podkasto „Hidden Brain“ epizodas apie tai, kaip mūsų smegenis paveikia pinigų, ar kitų poreikių trūkumas.

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee

Epizode panaudotos Artūro Morozovo fotografijos. Nuotraukų studijoje autorė Kristina Ema Kukarevičiūtė. Epizodo garso režisierė Kata Bitowt. Už studiją dėkojame NARA tinklalaidės partneriams Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.

Prenumeruokite NARA tinklalaidę „Spotify“ ir kitose podkastų platformose.

NARA tinklalaidėmis dalintis galima naudojant grotuvo įklijavimo (embed) kodą arba kartu su nuoroda į originalią publikaciją nara.lt tinklalapyje. Cituoti tinklalaidėse išsakytas mintis galima nurodant nuorodą į šaltinį ir remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.