Todėl šįkart pokalbis apie meilę – kodėl kartais sudėtinga ne tik mylėti, bet ir būti mylimam, ko reikia, kad meilė augtų ir gilėtų, bei kaip ji gali praplėsti mūsų pasaulio suvokimą. „Norisi kiek įmanoma tą meilės virusą paskleisti, kurio sunkiausiais momentais labiausiai trūksta“, – priduria Andrius.
(Norėdami išgirsti tinklalaidę, paspauskite mygtuką „Play“)
©Severina Venckutė
Anot Andriaus, meilė sau savo gyliu gali pasiekti tokį lygmenį, kai save mylime kaip visumos dalį. O jeigu sustojame ties mokymusi meilės sau kaip hedonizmo ir tik savo poreikių tenkinimo bei didesnių ribų statymo formos, galime užstrigti erdvėje, kur užgimsta daug depresyvumo – saviizoliacijoje.
Meilė vyksta santykyje, o čia reikia išmokti išbūti su viskuo. „Didžiulė jėga yra jausti, kad santykyje nėra tokio baisumo, kurio negalėčiau iškentėti. Ir kad ir kas benutiks, neprarasiu tikėjimo, nes mano tikėjimas – gilesnis už tą kančios momentą“, – sako Andrius.
Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:
