Išgirskite epizodą paspaudę PLAY mygtuką NARA grotuve arba klausykite podkastų programėlėse:

Ketvirtadienį Vilniuje, rugsėjo 25-ąją, šimtai žmonių susirinko prie prezidentūros protestuoti prieš „Nemuno aušros“ kandidato Ignoto Adomavičiaus paskyrimą kultūros ministru. Kultūros bendruomenė teigė kad „ministerija atiduodama politinei jėgai, kuri pasižymi populistine, antisemitine ir prorusiška retorika“. Peticiją prieš „Nemuno aušrą“ kultūros ministerijoje pasirašė 66 tūkst. žmonių.

Kultūros ministerija Lietuvoje kuruoja ir žiniasklaidos politiką. Kaip rašė buvęs žurnalistas, poetas Mindaugas Nastaravičius – „žiniasklaida yra esminis jų („Nemuno aušros“ – red.) interesas: jiems rūpi Medijų rėmimo fondas, bet dar labiau – Konarskio 49 (LRT)“.

NARA redakcijos nariai susitiko kalbėtis apie žiniasklaidos vietą kultūros politikoje, atsakomybę visuomenės virsmuose ir galimas grėsmes dabartinėje situacijoje. Tai kvietimas kartu ieškoti atsakymų, tolimesnių veiksmų ir judėjimo krypčių. Gero klausymo.

Pokalbio dalyviai:

Viena iš kultūros ministerijos funkcijų – „koordinuoti valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą“. Į visuomenės informavimo politiką Lietuvoje įeina Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Visuomenės informavimo etikos komisija asociacija, Medijų rėmimo fondas, Visuomeninis transliuotojas. Daugelis šių institucijų yra nepriklausomos, veikiančios savitvarkos principu. Bet per Kultūros ministeriją suinteresuoti politikai gali bandyti daryti joms įtaką.

Spalio 5 d. Lietuvoje skelbiamas įspėjamasis kultūros asamblėjos streikas.