(Norėdami išgirsti audiodokumentiką, spauskite aukščiau esantį mygtuką „Play“)

Vietos bendruomenė baiminasi, kad greitai gimnaziją palies mokyklų reforma. Ji numato, kad nuo 2023 m. rudens mokyklos su mažiau nei 60 mokinių taps didesniųjų padaliniais, o turint dar mažiau moksleivių, savivaldos sprendimu, joms gali grėsti uždarymas.

Tai būtų skaudu ne tik moksleiviams, bet ir visam kaimui, nes neretai tą pačią mokyklą lankė kelios šeimos kartos. Taip buvo ir mano šeimoje: per karą Pakražantyje mokėsi mano močiutė, sovietmečiu – tėtis, o nepriklausomos Lietuvos laikais – aš.

Todėl šiandien mokyklos bendruomenėje dvejopi jausmai. Vieni nemato ateities kaime ir galvoja, kad jau nuo kitų metų dėl mažo mokinių skaičiaus Pakražančio gimnazija pradės trauktis – taps pagrindine mokykla, o gal net progimnazija. Kiti nusiteikę optimistiškai ir sako, kad į kaimą po truputį grįžta emigrantai ir kuriasi jaunos šeimos, todėl ir mokykla pilnėja.

Šioje garso dokumentikoje aiškinuosi, ką reiškia kaimui turėti gimnaziją. Tai ne tik istorija apie vieną mokyklą. Tai pasakojimas apie gyvenimą regione, kai mokykla lieka pagrindiniu kaimo gyventojų išsilavinimo ir kultūros židiniu.