Šiuolaikinis Rytų Afrikos menas

Seniau landžiojau Prienų regioninės spaudos archyvuose. Viename iš 2015 metų leidinių atradau mažą plotelį, paskirtą Ugandai. „Potvynis Ugandoje nusinešė ... gyvybių“. Tiek tuomet apie tą šalį ir žinojau. Vėliau, kai nusprendėme, kad su projektu „Afrika nėra šalis“ keliausime į Ugandą, pradėjau domėtis valstybe ir vietos kultūra.

Ar daug žinome apie Rytų Afrikos, Ugandos kultūras? Tikriausiai iškyla panašios, mokykloje paliestos ir Vakarų žiniasklaidos paaštrintos mintys apie vietines gentis ir ritualus. Dalis to yra tiesa, nes Ugandą sudaro penkios karalystės ir virš penkiasdešimt genčių su savomis kultūrinėmis tradicijomis. Tai svarbu suprasti ir kalbant apie šiuolaikinę Ugandos kultūrą, nes tradicija yra meno pagrindas.

Šiuolaikinis menas yra universali kalba, kuri vienija visas pasaulio šalis. Menininkai visame pasaulyje lyg veidrodžiai atspindi vietos problemas ir įkvepia pokyčiams, todėl Ugandos šiuolaikiniai kūrėjai, kurie savo darbus pristato viso pasaulio meno mugėse, gali būti aktualūs ir Lietuvoje, o jų istorijos atrodyti artimos.

Ši grafinė istorija yra lyg istorijos „Ritmas, Kraujyje Esantis“ tęsinys, kuriame toliau plėtoju meno temą. Tačiau dabar kalbu vien apie šių laikų meną ir tik su dabar gyvenančiais menininkais iš Rytų Afrikos. Kelionės metu sutikti dailininkai – tapytojas Emmie Nume, grafikė Mona Taha, skulptorius Richard Atugonza ir skaitmeninio meno kūrėja Charlene Komuntale – grafinėje istorijoje atgimė pagrindiniais veikėjais ir tapo šiuolaikinio meno Kampaloje vedliais. Ten esančios galerijos „Afriart“ įkūrėjas Daudi Karungi ir menotyrininkė Lara Buchmann nupasakojo galerijos istoriją ir vietinių ryšį su menu. Įrašų kompanijos „Nyege“ viloje – muzikos kūrėjų rezidencijoje, bendraįkūrėjas Arlen Dilsizian, kartu su eksperimentinės muzikos kūrėjais Kabeaushe ir Ray Sapienz pristatė vienu svarbiausių renginių laikomą „Nyege Nyege“ festivalį ir šiuolaikinės muzikos industriją regione. Visų kūrėjų interviu metu išsakytos mintys tapo dalimi pieštos istorijos.

Grafinės istorijos tikslas – žiūrovą panardinti į virtualią Kampalą, apsilankant svarbiose Rytų Afrikos menui vietose ir pavirsti savotišku kultūriniu imtuvu, taip atrandant bendras jungtis tarp Lietuvos ir Ugandos.

Reklama

Investicija į žurnalistiką yra investicija į mus visus. Palaikykite NARA darbą finansiškai:

Contribee